Vasara mūsuose jau pilnateisė karalienė. Įdegus jautri oda ima pyktis su vilna ir pirmą smuiką perima medvilnė, o megztukai iš jos leidžia sau gilesnes iškirptes ir trumpesnes rankoves – nebėra nuo ko slėptis:).
Naujasis Aušros megztukas iš ne šiaip sau medvilnės, o labai ypatingos – plonos, lygios, labai minkštos, skalsios ir dailiai meniškai dažytos, taip subtiliai, kad mezginys turtingai atrodo ir lygiame mezgime, ir nebando užgožti jokių raštų, net pačių įmantriausių!
O raštai čia super įmantrūs! Be jokio pūkelio, lengvą blizgesį turintis siūlas juos dar labiau paryškina – lyg ne mezginys, o kaltiniai ažūrai.
Prie ir taip nemenkai darbo reikalavusio rūbo Aušra priėjo ne tiesiai nurodytu keliu, o kursuose išmoktais aplinkkeliais – latvišku dvigubos grandinėlės uždėjimu. Efektinga!
Siūlo plonumas kamuoliuke neretam mezgėjui atrodo bauginančiai, bet… akys bijo, o rankos daro. Tereikia užsimesti ant virbalų ir… kabliukas prarytas:). Kaip manote, kodėl ši medvilnė per karantiną dingo visa iki paskutinio kamuolio?:) Ir Aušros megztukas iš jos toli gražu ne pirmas…;)
Toks plonas megztukėlis patikimai saugos ir nuo lietuviškos vasaros temperatūrinių nuotaikų šuolių, ir prireikus pabus apatiniu sluoksniu po šiltesniu vilnoniu.
Neilgai, nes labai gaila tokį gražumą slėpti;).
Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Schoppel–Wolle Cotton Ball (2345), modelis „Moorcroft” iš Rowan 63 žurnalo.{jcomments on}