Yra įvairiausių konkrečioms progoms skirtų drabužių – kalėdinių megztinių, vestuvinių suknelių, mokyklinių uniformų. Aš megztinius iš kelių panašių (rausvai-rusvų-balsvų) estiškos vilnos spalvynų priskirčiau obelų ir slyvų žydėjimo laikui ir nešiočiau tokį tik trumpą to trapaus pavasario pabaigos gražumo laiką, kad A.Kaniavos žodžiais tariant, pasijusčiau „išmintinga, gražia ir laiminga kaip žydinti slyva”. Arba kai kitu metu norėčiau būtent taip pasijusti.
Tai mano nuotaikos žiūrint į šį naują Joanos megztinį. Ji rinkosi spalvas prie širdies ir veido, kas eilute šviesiai pilku siūlu pradryžuodama pačias rausviausias vietas, jas prigesindama.
Viršutines subtilias horizontalias juostas dailiai atliepia ryškūs nukeltų akių stulpeliai.
Joana bandė atgaminti mylimą seną megztinį, kuris garbingai baigė savo dienas ant medžio prie „Dailu” parduotuvės, tik nerado to senojo rašto, todėl sukūrė… naują:).
Sename stulpelio juostelės raitėsi gyvatėlėm, naujame – stovi lygiom juostom, užtai kokia daili apykaklaitė atsirado!
Joanos Bartkevičienės megztas megtukas iš estiškos Aade Long 8/2 natūralios šviesiai pilkos ir pereinamų spalvų artistic vilnos, pačios sugalvotas modelis.{jcomments on}