Vilma mezgė šią skarą beveik metus, jos pačios žodžiais tariant, ne dėl to, kad tai būtų kažkoks labai darbus imlus mezginys. Tai yra tiesiog labai dėkingas ilgo grojimo projektas, kurį gali atidėti ir vėl paimti, kada panorėjęs – kai atsiranda laiko, reikia užimti rankas, o skaičiams imlaus mezginio pradėti ir pabaigti nėra galimybių.
Pasirinktas vienas pereinamų spalvų kamuoliukas (tai yra, iš dydžio matosi, du, bet tų pačių spalvų) ir pagrindinis bazinis įstrižinės skaros receptas (viename šone dvigubai greičiau platiname nei kitame mažiname).
Kas yra bazinis receptas, puikiai visi žinome iš virtuvės istorijų. Tai yra tai, be ko neapsieisi, o jau priedai – pagal šaldytuvo spintelės turinį, skonį ir fantaziją.
Pirmiausia, tik pradėjus, Vilma greitai platėjantį šoną papuošė dantukais. O kad būtų smagiau megzti paprastą ripsą, karts nuo karto reguliariu atstumu įterpdavo skylučių juostas.
Pradžia taip ir mezgėsi, o į vidurį jau nuobodulys apėmė… Spalvinės juostos platėjo ir tuomet į pagalbą atėjo kitas kamuoliukas (ar to paties kitas galas) ir fantazija.
Skylučių eilės tarp dantukų liko, bet tarp jų buvę lygūs tarpai prisipildė dryžiukų ir nukeltų akių raštų, smulkumu ir ritmu dailiai su skylutėmis susišaukiančių.
Toks mezginys puikiai užims rankas ir nepernelyg galvą – tereikės atsiminti bazinį principą, o jį jau pirmą skarą megzdami įsiminsite kaip važiavimą dviračiu;). Norėsis nemechaniško kūrybinio darbo – galima pažaisti spalvomis ir raštais, nebijant, kad viską reikia laikyti galvoje ir pabaigti, kol nepasimiršo. Galite tokį mezginį bet kada atidėti ir vėl užėjus norui paimti ir pratęsti, kaip tuo metu norėsis – viskas suguls į bendrą paveikslą (tas pats spalvynas ir skaros forma tuo pasirūpins). Net ir baigti galėsite, kai panorėsite, toje pačioje eilėje. Ar tą pačią dieną, kai pašvies skaisti saulė ir bus galima eiti į lauką vien su lietpalčiu. Ir nauja skara, žinoma;).
Vilmos Butkutės megzta skara iš Zauberball100 2229 (Sfinksas).{jcomments on}