Na, kaip praėjo pirmoji pasikeitimų savaitė?
Namuose dirbantiems ji, spėju, buvo lengviausia, ypač jei juose nenutūpė mažų vaikučių desantas;), nes atėmus nerimo sudedamąją, darbo rutina ir ritmas jau įvaldytas. Visi kiti, ypač neatostogaujantys, turbūt susidūrė su ne vienu iššūkiu;), bet tikiuosi, visi prisitaikysim prie naujos tvarkos ir kam jau kam, bet mezgimui mezgantis žmogus tikrai kaip nors ištaikys laiko;).
Man pačiai ši savaitė praėjo kūlvirsčia ritantis nuo lengvo(?) šoko prie naujos tvarkos(?). Be visų išgyvenamų ne pačių smagiausių dalykų ši savaitė man padovanojo daug naujų įžvalgų ir leido realybėje išbandyti kai kurias savo svajones. Labai džiaugiuosi, kad tam nereikėjo pačiai apversti savo gyvenimo, viskas buvo patiekta laikina demo versija, ir daug kam su dideliausiu palengvėjimu pasakiau „Ačiū, ne”.
Užtai pats didžiausias ir iš visos širdies AČIŪ Jums. Turbūt pats nuostabiausias dalykas bet kurioje nelaimėje yra draugai. Tu lyg ir žinai, kad jie yra, tie draugai, bet tik įkritęs į kokią duobę iš tikrųjų patiri, kad jie YRA ir yra tikri DRAUGAI. Kad daugelis patys toje pačioje duobėje sėdėdami dar rūpinasi Tau pagelbėti, tik graudesnis gerumas. Labai labai ačiū visiems už tokį gausų palaikymą!
Dar vieną įdomų dalyką man teko atrasti, kad nedirbti parduotuvėje užima daug daugiau laiko nei dirbti;), todėl virbalus į rankas paėmiau tik sekmadienį. Ir tai tik mano priešmezgimozoninio patyrimo dėka, nes dabartinis mano darbas yra ne pirmas gyvenime, besitęsiantis kaip kramtoma guma be jokios pradžios ir pabaigos – visada rasi, ką padaryti daugiau ir geriau. Jau anksčiau teko išmokti kaip šuniuką bakstelt save nosimi į kalendorių ir bent vieną dieną per savaitę pasakyti „STOP!”. Tegu ir ne visuomet pavyksta sekmadienius skirti nedarbo reikalams, bet labai stengiuosi – keliuosi be žadintuvo, lėtai pusryčiauju su knyga, einu į mišką ir jei mezgu, tai ne ką reikia, o ką noriu.
Šį sekmadienį iškepiau visai šeimynai blynų ir prisivijau beveik savaitę tik youtube stebimą iniciatyvą. Du mano labai mėgstami norvegų dizaineriai Arne&Carlos plaukė kruiziniu laivu užsienyje su mezgėjų grupe, kai juos pasiekė žinia apie viruso nulemtus pasikeitimus gimtoje šalyje – visi grįžusieji privalo dvi savaites likti karantine. Vos atsigavęs po kelionės, jau kitą dieną šis kūrybingas duetas pradėjo labai smagią iniciatyvą, vadinama karantino mezgimu. Kiekvieną darbo dieną jie pasakoja apie savo gyvenimą namie ir dovanoja mezgėjams po vienodo dydžio motyvą, iš kurių vėliau bus galima sudėlioti pačiame gale atskleistą idėją. Daugelis negali išeiti iš namų, susitikti su mezgimo draugais realioje siūlų parduotuvėje, bet galime jungtis į virtualią bendruomenę. O bendruomenė susidarė didelė ir labai kūrybinga, panaršę rasite ir naujų motyvų ir linksmų istorijų. Ir net žemėlapių! Kai visi dabar skelbiami rodo tik viruso plitimą ir mirčių skaičius, sutikite, smagu įvairumo dėlei pamatyti kitokį – su karantino mezgime dalyvaujančiomis šalimis:).
Visas schemas galite rasti jų dienoraštyje, o vaizdo įrašus – čia. Aš jau nekantriai laukiu šio vakaro 19 val.:).
Vienas šios savaitės gabalėlis buvo su žodžiu LOVE, tą praleidau, o kitus keturis, įkvėptus jų sodo gėlių, greitai greitai numezgiau iš įvairiausių DK storio siūlų dar iki pietų;).
Pats pirmasis – melsvasis – skirtas aguonaičiui (meconopsis). Pas mus gal labiau populiarios raudonosios aguonos, o štai dizainerių sode gyvena ir melsvosios pastarųjų giminaitės.
Violetiškai baltas (mano versijoje) gabaliukas skirtas žieminėms gėlėms, kurias šerkšnas augina ant langų, man tas violetinis tvidas priminė sutemose mirgantį sniegą, o speigo gėlės, savaime aišku, baltos!
Dar kitame gabaliuke pražydo saulėgrąža, įkvėpta dizainerių draugės padovanoto advento kalendoriaus su gėlių sėklomis. Kol kas neįsivaizduoju jokio praktinio pritaikymo šiems mezginiams, bet man labai smagu ištraukti save už ausų iš žiniasklaidoje greičiau už virusą besidauginančių bauginančių naujienų ir pasinerti į laimingesnį kūrybinį gyvenimą. Man visi šio smagus dueto darbai kelia šypseną, o šiuo metu tai ypač brangintina. Šie maži gabaliukai leis man išsaugoti gražius ir smagius, o ne vien tik pilvą gniaužiančius šio laikotarpio prisiminimus. Na, ir tai puiki proga išbandyti naujus siūlus, kuriems vis nebuvo laiko;). Ar patikrinti, kaip dera tarpusavyje seni geri pažįstami – Gradient, Hemp Tweed ir Bluefaced Leicester DK.
Ar suderės pereinamų spalvų Gradient su Bergere de France Lima erškėtrožių motyve? Atsakymas, kaip matote, yra TAIP:)).
Pabaigus Arne&Carlos kvadratėlius, popiet pradėjau kitą projektą. Dar viena mano labai mylima dizainerė Rachel Coopey dovanoja savo gerbėjams nemokamą paslaptingą mezgimą, kurio pirmoji dalis kaip tik buvo paskelbta (mano jau ir numegzta:)) vakar. Ta proga praėmiau ir iki šiol saugotus dizainerės kuriamus siūlus, kuriuos seniai knietėjo išbandyti galvojant apie MZ asortimento papildymą – Sock Yeah! Gerų kojininių siūlų juk per daug nebūna, tiesa?;)
Audronė man parodė savo karantino mezginį – kėdės paminkštinimą iš koriukų.
Kėdė teoriška skirta mamai, hm, hm…
Tai ta proga prisiminiau ir savo užstrigusį projektą:
Gimtadienio proga gavau visą maišą šių koriukų ir su didžiausiu entiuziazmu ėmiausiu jį didinti, net siūti pradėjau, bet kažkaip kiti darbai nustūmė šį projektą į šoną, o Audronė priminė ir galvoju, kad namie buvimas bus puiki proga atnaujinti bičių darbus:).
Laiką mezgimui teks žūt būt atkovoti iš darbo ir maisto gaminimo, nes esu šventai įsitikinusi, kad kūrybinė veikla yra viena svarbiausių mūsų gerbūvio dalis. Turiu gerų pavyzdžių. Štai Dalia parašė, kad savaitgalį, po darbų (!), pradėjo tris (!!!) megztinius, kaip jums tokie pasiekimai?!:)
Arba štai tokie:
Pabaigtas pledas, numegztas naujas baktusas (abu mezginiai Daivos Palionienės, pledas megztas iš skirtingų Edition 3.0 spalvynų, o baktusas – iš Life Style 2207),
beveik prie pabaigos suknelė (suknelė!!!) (Rasos Bacevičienės pabandymas, kaip mezginyje susidėlioja Aade Long artistic 8/2 vilna, visai neseniai pradėta sukti melanžiškai),
užbaigta tikrai ne sparčiausia entrelac technika (ir dar skirtingų formų gabaliukais!) numegzta skara (Jūratės Tamošauskienės megzta iš Noro Flower Bed 1424).
Iki šiol burtų nykštukas aktyviausiai darbuodavosi traukdamas įvairių kursų dalyvių darbų vardus, bet šios neeilinės situacijos proga skelbiam naują konkursą – KARANTINO MEZGINIŲ!
Pastaraisiai metais mano mamos siūti krepšeliai yra pats dažniausias įvairių konkursų prizas, retas mezgimo klubo narys jo, vienokio ar kitokio, neturi. Mama siuva juos pačių įvairiausių rūšių – standžius kubiliukus mezginiui namie laikyti, nedidelius krepšelius projektėliui nešiotis, mezgimo maišelius su rankenėlėm, kuriuos gali užsimesti ant riešo ir megzti bus patogu net einant, išmaniuosius krepšelius, kurie užsidaro be jokių raištelių vien gudraus susiuvimo dėka. Bet pati pradžia buvo štai tokie pirkinių krepšeliai, kokį matote nuotraukoje. Mūsų visa šeima (visų amžių ir lyčių nariai) ir didelis būrys draugų neįsivaizduoja be jų gyvenimo. Be tokio krepšelio rankinėje aš iš namų net kojos nekeliu. Apsiperki ir eini sau laimingas – priderintu maišu ir be jokio plastiko! Mes juos nešiojamės jau seniai, gerokai prieš antiplastikinį vajų, o dabartiniu metu tokio pirkinių krepšelio populiarumas auga kaip ant mielių. Anksčiau aš prašydavau mamos pasiūti mano draugėms, dabar jau mano vaikai…
Mama per metus taip ištobulino jų proporcijas, kad lengvai telpa paguldytas A4 formato lapas, jie turi vidinę kišenėlę ranktams ar kitoms po ranka reikalingoms smulkmenoms. Rankenos yra tokio ilgio, kad krepšelis nesivilktų žeme nešamas rankoje
ir patogiai užsidėtų ant peties.
Laukiam jūsų mezginių nuotraukų visą karantino laikotarpį – daugelis turi namie nedidelius MZ filialus, tiesa? O jei neturi, su džiaugsmu greitai aprūpinsim;). O karantinui pasibaigus įdarbinsime burtų nykštuką, kad jis ištrauktų nugalėtoją, kurį su mamos prizu prijungsime prie savo maišelių šeimos! Smagaus mezgimo:){jcomments on}