Nei žibutės, nei net lygiadienis niekaip negalėjo manęs įtikinti, kad dabar jau tikrai pavasaris, o ne tiesiog užsitęsęs ruduo, taip mane šiemet išmušė iš vėžių viena iškritusi grandis iš metų laikų eilutės, o tik gavau šias nuotraukas – tokias smagias, gaivias, švarias – ir tarsi to paskutinio lašo tetrūko. Lyg kas pirštais spragtelėjo ir – pavasaris jau čia! Ir ta skaisti šviesiai pilka spalva (su raudonom pėdkelnėm!!!), ir siūlas be jokio pūkelio, kuris asocijuotųsi su šalto laiko šiluma ir jaukumu, ir minimalistinis lakoniškas drabužio siluetas – viskas yra vienas gaivus pavasarinio vėjo gūsis.
Žinau, kad daugelis po žiemos yra išsiilgę spalvų ir jų pagalba veja žiemą iš kiemo, bet man pavasaris visada yra pilkas pačia gražiausia prasme. Lyg kas būtų nuvalęs visus baltai juodus žiemos piešinius ir švariai iš naujo užgruntavęs drobę naujai pradžiai. Pilkai, kad ant jos visi atsirandantys atspalviai kuo stipriau suskambėtų.
Nenuostabu, kad savo rūbą “Elžbieta labai mėgsta, o aš ją megzdama pagaliau supratau, kaip gražiai suformuot kaklą short rows pagalba. Ir pamilau Symfonie virbalus, į kuriuos ankščiau žiūrėjau skeptiškai.”
Kotrynos Žvirblės megzta suknutė ir nuotraukos, siūlai – Drops Cotton Merino 20.{jcomments on}