Galima pykti ant rudens už nuolat vėstantį orą, žvarbų vėją, kiaurai merkiančius lietus ir vis gausėjančią sunkiąją amuniciją spintoje, bet jei iš šio sezono gėrybių galima sudėlioti tokio gražumo mozaikas ir numegzti tokių pat spalvų priderintas kojines, tai visa kita yra tik nereikšmingas šalutinis poveikis.
O jei kas vis tiek labai liūdite vasaros, lengvai galite įžvelgti jos šiltą šviesų veidą siūlų kamuoliukų pavadinimuose – “Gervuogės”, “Upės vaga”, “Mano saldžioji pusė”…
Paskutinis koziris – juk tik orams atvėsus, lietums lyjant ir vėjams dūkstant ir norisi, ir galima, ir reikia avėti tokio stebuklingo gražumo megztas vilnones kojines.
Antroji rudeniška pora palydėta ne tik gamtinių stebuklų mozaikos, bet ir jų vardų poezijos.
Kojinių kaimynystėje: tūbės žiedų tūbos, tūbės lapai, uosio sparnavaisiai, šungrybiai – plempė verpstiškoji.
Siūlų kaimynystėje: motiejukas, rykštenė, pušų spygliai, dobiliukai, laukinės rūgštynės.
Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nepaprasto gražumo nuotraukos bei vardų eilės. Siūlai – Zauberball 1872 (Gervuogės), Zauberball Crazy 1660(Upės vaga), Zauberball Crazy 2092 (Mano saldžioji pusė).{jcomments on}