Vakar buvo tik šventė, šiandien prasideda mokslo metų kasdienybė ir darbai. Ir žadėtų vasaros darbų paroda:). Daug, labai gražių ir įkvepiančių! Už juos labai noriu padėkoti ir asmeniškai. Man pirmą kartą gyvenime turbūt buvo gaila besibaigiančios vasaros, tos nerūpestingos šilumos ir lengvo buvimo be krūvos šalto meto daiktų. Prabėgo man ši vasara akimirksniu. Aš myliu rudenį, jo spalvas, jo kvapus ir jo mezginius, žinoma, bet jis kažkaip per greitai šiemet atėjo. Ir tik pradėjus kelti kursų nuotraukas į dienoraštį pajutau dar tylų, bet sparčiai bundantį džiaugsmą – kad mezginiai bus ne tik mezgami, bet ir nešiojami, kad vėl bus ilgi vakarai ramiam pasėdėjimui ir pagalvojimui. Pasibaigs kelionės ir prasidės kūrybinis įspūdžių sudėliojimas, kam į puodus, kam į tekstus, kam į mezginius. Ir prasidės kursai, kurių metų nežinia kas daugiau išmoks, mokiniai ar mokytoja;).
Židronė, išplaukusi į plačius vandenis su savo suknelėmis, latviškas juosteles pirmiausia išmezgė riešinėse – vieną kursų metų, kitą, savaip pakartojusi ir painterpretavusi visas juosteles, namie.
Įvairius raštelius į labai dailias riešines sudėliojo ir Tatjana, per kursus vis taikiusis sumažinti augalėlių lapų skaičių, argumentuodama, kad čia pas ją – tundra;).
Labai dailiai tradiciškai margus raštus Sigita įkomponavo į pirštuotų pirštinių atnaras.
Pereinamų spalvų kamuoliuko (Zauberball 2082 Charisma) užteko labai subtiliam paspalvinimui.
Edita sudėliojo įvairius raštelius į šiltutėles natūralių spalvų Sirri vilnos pirštines, nepalikusi gerų-išvirkščių žaidimo tik atnarai, o taip gražiai stambesniu mastu pakartojusi jį visoje pirštinėje, išvirkščiomis akimis išmezgusi pirštų galus ir nykštį.
Akivaizdžiai, ten, tunelio gale, jau matosi kokia nauja pora;).
Visus naujus raštus smagu ir įdomu išbandyti, bet didžiausio populiarumą turbūt pelnė kankorėžių raštai, tokie jie ir paprasti, ir efektingi tuo pat metu.
Kankorėžių raštai nėra vien latvių monopolija, buvo jie mezgami ir Lietuvoje, tiesa, daugiausia šiaurinėje dalyje. Šios dvi poros – Dianos Kurapkienės močiutės Macienės Matildos iš Biržų. Akivaizdu iš pirštinių, kad turėjo giminių Latvijoje:).
O čia – jos pačios pora, kurioje ji pritaikė įvairius smulkius raštelius ir juosteles atnaroje bei dar prieš kursus pabandė atkurti močiutės megztą raštą.
Šalia – pavyzdinė riešinė, kurioje pakartoti visi kursų metu išmokti raštai.
O rudenį Diana pasitinka su trimis naujomis poromis:).
Visokie dailumai atnarose ir nykščiuose, o pagrindiniame plote karaliauja kankorėžiai:).
Ketvirtosios poros tik darbinė nuotrauka, pirštinės jau iškeliavo, pamojavusios puošniais kutukais atsisveikinimui;).
Šiltas ir labai saulėtas Saulės V. komplektas. Skara, spėju iš nuotraukos, “Self-Acceptance” iš estiškos pereinamų spalvų vilnos.
O prie jos skanios ir saulėtos pirštinės, pilnos visokiausių raštelių ir juostelių, iš kurių ryškiausiai šviečia kankorėžiniai atnaros burbalai, susišaukiantys su spalvotais smagiais vienos akies ar ripsniais taškučiais visoje pirštinėje.
Aušra kankorėžius paliko pagrindinei daliai,
o atnarą išpuošusi taškeliais, juostelėms, žakardiniu raštu ir banguotu uždėjimu.
Tradiciškai kankorėžių raštu mezgamos pirštinės, o Dovilė jį pritaikė labai dekoratyviam kojinių auliukui.
Šiuolaikiniai spalviniai deriniai, lygaus mezgimo derinys su dekoratyvia dalimi (labai praktiškas kojinėms sprendimas!), kojinaičių pritaikymas prie dabartinių rūbų, nuotraukos, viskas kartu yra pats gražiausias pavyzdys, kaip tradiciniai dalykai gali ir turi gyventi šiandien.
Vaida kankorėžiais pagražino jau paruoštą latviškų pirštinių rinkinuką, kuris originale prašė tik latviškos juostelės,
o galo papildomai spalvų ir raštų:).
Kas pasiginčys, kad raudoni atnaros kankorėžiai idealiai tinka prie pagrindinio pilko rašto?;).
Ir Vilmos kolekcija, kuri primezgusi per vasarą įspūdingiausių mezginių, jaudinosi, kad “mažai” nuveikė su kursų medžiaga;). “Minčių ir idėjų gausu. Tereikia tamsesnių, vėsesnių, drėgnesnių ir ilgesnių vakarų joms realizuoti.”
Prie trijų pavyzdinių riešinių, “tik” viena pora kankorėžių, kuriems ji pati išskaičiavo patogesnį nykščio įstatymą nei tradicinis latviškas ar lietuviškas, o atnarą pradėjusi grandinėlės uždėjimu, numezgė ją pagal dizainerės Xandy Peters šaliko motyvą..
Fotosesijos asistentas turbūt taip pat pritartų Vilmos žodžiams, kurie geriausiai nusako pagrindinį kursų tikslą. “Ir dar. Niekad negalvojau, kad megsiu pirštines. Po kursų jau nebegalvoju, kad jų galėsiu nemegzti. Nuostabiausia yra ne tai, kad kursų metu išmokau vieną ar kitą raštą, techniką, o tai, kad dalyvavimas juose, bendravimas su kitomis dalyvėmis, mokytoja, tarsi atvėrė kaži kokią, kurti skatinančią ir drąsos išbandyti nebandytus dalykus suteikiančią čakrą.”
Ilgų drėgnų vakarų laukia visas “kalnas spalvotų siriukų“
ir kursų metu pradėta suknelė iš spalvotos estiškos vilnos. Panašu, kad nusimato labai labai gražus tęsinys. Ir ne tik nuo Vilmos virbalų, tikiuosi;)…
Dar kartą labai ačiū visoms dalyvėms, tradiciškai laukiam dieną vasaroje dar užsilikusių vėluokių, o vakare darbo imsis burtų nykštukas;).{jcomments on}
2019.09.04 Labai atsiprašau visų dalyvių dėl vėluojančio burtų traukimo – peraugusius nykštukus taip sunku su šviesa sugaudyti…;). Pažadu pasistengti kuo greičiau tą padaryti. Gal laukimą pagražins faktas, jog šį kartą bus traukiamas ne vienas, o net trys prizai – juk jūsų darbuose meistriškai panaudota pastarųjų trijų kursų medžiaga!
2019.09.05 Tegu ir ne tobuloje vakaro šviesoje, bet burtai sudėlioti Vilmos pirštinių atnaros forma ir nykštukas pasiruošęs traukimui:).
Pirmas prizas keliauja…
Židronei F.!
Jai atitenka mano mamos pasiūtas kubiliukas, į kurį labai patogu susidėti suderintus siūlus, laikyti mezginį, megzti pasistačius jį prie sofos ar suoliuko lauke nebijant, kad išsibėgios ir išsipurvins kamuoliukai. Paskui tik greitai susipakuoji jį į krepšį ir keliauji su visu mezginiu į kitą vietą:).
Mano nykštukai visuomet linksmindavosi traukdami antros, paskui trečios vietos nugalėtojus, nors tokių vietų ir nebūdavo;). Šį kartą jos yra! Nykštuko anka tiesiasi prie antro lapelio…
Ir pagaliau Aušros S. vardas tarp nugalėtojų:)).
Taip rašau todėl, kad prizą Aušrai mano mama pasiuvo jau seniau, pagal užsakymą (juk kas dalyvauja loterijoje, vis tiek galų gale kada nors laimi;)), nes standartiniai maišeliai siūlams ar mezginiui laikyti jai pasirodė mažoki ir Aušros padidintas maišelis pagaliau keliauja į savo tikrus namus:).
Trečias prizas tenka…
Editai J. – kelioninis mezgimo krepšelis su išsišiepusia iki ausų mažąja Miu:). Užsidėjus ant rankos kaip rankinę, su juo galima megzti net vaikščiojant;). Aš šito aktyvaus “multitaskinimo” nuo garsiųjų varžybų nepraktikuoju, bet nešiotis jį rankoje nepainiojant rankinėje su visais daiktais viešose vietose, prireikus pasikabinti ant kėdės rankenos – tai visada. Jame gyvena mano kasdieninis kelioninis (tai yra, bet kokiam išėjimui iš namų skirtas) mezginys. Dabar net neįsivaizduoju, kaip gyvenau be tokio krepšelio prieš kelerius metus;). Tikiuosi, patiks:).
Nuoširdžiausi sveikinimai nugalėtojoms ir didžiulis ačiū visoms dalyvėms! Iki kitų susitikimų ir naujų mezginių:).