Rugsėjo pradžioje turbūt ir vaikų į mokyklas neleidžiantys bei studentų neturintys žmonės bent mintimis sugrįžta į darbingus mokslo metus.
Iš laiko perspektyvos žiūrint truputį juokingai dabar atrodo tas dažnai parodomasis mokyklos nemėgimas, verkimas dėl kasdienio privalomo (kaip anksti prasidedančio!) ritmo, išsisukinėjimas iš fizinio lavinimo pamokų, nuo privalomos lektūros (klasikos dažniausiai;)), namų darbų ir kontrolinių. Praeis laikas ir mes skaitysim savipagalbos knygas apie ritmo (ir ypač anksti prasidedančio;)) naudą, brangias laisvalaikio valandas ir uždirbtus pinigus leisime sporto klubuose, paskaitose ir kursuose, džiaugdamiesi įgytomis žiniomis ir naujais įgūdžiais. Niekas nebereikalaus atsiskaityti, kaip mes mokame užsienio kalbas – patys ieškosime brangių mokytojų ir testų su įvertinimais…
Į darbingą mokslų ritmą grįžta ir MZ. Dar netiesiogiai, nes šeštadienius dar valdo kaitri saulė ir ypatingai brangus paskutinių šiltų savaitgalių žavesys. Naujas kursų sezonas vėl prasidės spalio mėnesį, bet visuotinė mokslo metų pradžia neliks nepažymėta – būtent rugsėjo pirmąją dieną užbaigiame praeitus mokslo metus ir savo mezginiuose demonstruojame paskutiniųjų užsiėmimų metu įvaldytas technikas.
Laiko namų darbams, rodos, buvo daugiausia mechaniškai skaičiuojant kalendoriaus dienas, bet vasaros dienos turi visai kitą atskaitos tašką – jos praskrenda, praūžia, ištykšta, prašuoliuoja, pražyti ir pražaliuoja, palikdamos mezgimui tik saujelę akimirkų spalvotame saulėtame konfeti. Be galo džiaugiuosi (ir net tyliai stebiuosi) darbų gausa – rytoj visus pamatysite:). Dalis jų pabaigta paskutinėmis akimirkomis – taip netikėtai šmaikščiai gyvenimas mums užfundija laiko mašiną – studentiškus metus;). Ta pačia dvasia egzaminas nukeliamas dar vienai dienai (pasigailėti, negalima bausti;)), iki rytojaus, jei kam pritrūko valandėlės paskutinėms eilutėms;).
Šiandieninėse Židronės suknelėse taip pat rasite kiek ankstesnių kursų – latviškų juostelių – atgarsių. Smulkūs dekoratyvūs elementai, dažniausiai naudojami nedideliuose mezginiuose – pirštinėse ar kojinėse – čia įgavo platų užmojį. Jau ir viena suknelė yra oho koks darbas, bet šiandien jūsų akims visa kolekcija! Su Židrone juokavom, kad ji pati neapsisprendusi, kuri būtų ta vestuvinė, baigiamasis kolekcijos akordas, nusprendėm palikti sprendimą žiūrovams;). Rudeniniame atsiskaitymo konkurse jos taip pat dalyvauja – ankstesnių kursų garbės svečio teisėmis :).
Židrone pagavo pačią latviškų pirštinių dvasią – dažnai pats paprasčiausias (?) žaidimas spalvomis ir išvirkščiomis akimis, subtilus paspalvinimas, minimalus žakardas sukuria labai turtingą ir puošnią visumą.
Žiūriu į šias sukneles ir girdžiu sakinius, nuolat girdėtus Latvijoje iš senų meistrių – reikia pagalvoti ir padaryti taip, kad būtų gražu.
Tokia ir ši kolekcija – pagalvota, pajausta ir labai labai graži.
Židronės F. megztos suknelės iš įvairių spalvų dvigijės estiškos vilnos.{jcomments on}