Rimtai galvojau, kas geriausiai tiktų paskutiniam šios vasaros dienoraščio įrašui ir pati negalėjau patikėti tuo, ką galvoju – paskutinis vasaros įrašas??? Tikrai nublanks tuoj visos spalvos, išsisklaidys saldūs žiedų kvapai, baigsis nerūpestingos ilgos kelionės, šiltos dienos? Ar kas liks? Nors mezginiuose…
Noras numegzti visus gražiausius vaizdus aplinkui mane persekioja jau ne pirmi metai, vasarom šis apsėdimas ypatingai paūmėja – visos tos spalvos aplinkui… Ūkininkai išgyvena dėl sausros rimtai rūpindamiesi derliumi (ar greičiau jo nebuvimu), o man skauda širdį dėl visų nepražydusių pievų žiedų ir rusvo filtro ant žalumos. Šią vasarą kelis kartus važiavau šiauriau, į lietaus nenuskriaustas šalis ir pačiai juokas ima iš savo nuotraukų, kur pramaišiui mezginiai, pastebėtos kasdieninio gyvenimo detalės, sutikti žmonės, muziejų radiniai ir… pievų vaizdai su žolynų „portretais”.
Idėja mano, aišku, – tokia pat „originali” kaip ir pačios pievos;).
Ar ne visos vienoje Setomaa sodybos darželyje auginamos gėlės išsiuvinėtos paveikslėlyje, pakabintame tos pačios sodybos mergaičių klėtelėje?
Landšafto specialistams pjautos vejos ir natūralios pievos deriniai greičiausiai nėra jokia naujiena, tik man, kasmet vien kaimo vaizdus bestebinčiai, tai buvo didysis šių metų atradimas. Pirmą kartą susižavėjusi pastebėjau šitą kombinaciją prie Kopenhagos meno muziejaus, kur tvarkingai nuskusta žalia veja draugiškai sugyveno su lyg natūraliai laukuose užaugusia pieva, su visai jos žiedais, smilgomis…
Antrą kartą pamačiau tą patį Latvijoje Vaidavos stovykloje Gribiešu svečių namuose. Daug didesniu mastu, nes ir plotai sodybos – ohoho! Pagal augančius žolynus ir gėlynus nesunku atspėti, kad prie tos „natūralios” pievos tikrai žmogus ranką pridėjo, ir ne šiaip žmogus;). Išpjautas tik takelis praėjimui, eini juo ir jautiesi lyg eitum pieva.
O štai šita pieva neišvengė turbūt nė vieno fotoaparato:).
Ir būtent ją man taip knietėjo numegzti, vis sukau galvą, kaip, ką ir su kuo, kol pamačiau Ravelry testuojamą šį kojinių modelį ir supratau, kad reikia į pasiūlytą raštą tik spalvas sudėlioti.
Siūlai čia, kaip ir gėlės, iš įvairiauių kamuoliukų sušokę, pabandysiu surašyti gale bent svarbiausius, bet iš tiesų tai jie pasitarnavo kaip dažų tūbelės, plėšomi buvo ir derinami kaip pievai norėjosi.
Šiltos žieminės kojinės pačios gražiausios pievos spalvų – ar ne tinkamiausias būdas pasakyti išeinančiai vasarai „Iki pasimatymo!”?:)
Pagrindiniai siūlai – WYS Signature 4-ply 395 (Rūgštūs obuoliai), Opal 20 Jahre 9281 (Sveikinimai), Regia Firn Colors 1807, 1808, 1809, 1811, Crazy Zauberball 1702 (Mažas lapiukas), geltonas Pairfect žymimasis siūlas, Drops Fabel print 151 ir dar truputis prie kompanijos;).{jcomments on}