Vėl tas penktadienis, kai trūksta žodžių. Iš gerumo, gražumo, kūrybinės ugnies kaitrumo, iš bohemiško laisvės pojūčio ir paprasčiausio džiaugsmo, kad vėl ruduo mus gaubia šiluma ir spalvom…
Ta blanki metafora degė
lyg raudonas skėtis per lietų,
lyg ant delno – serbentų kekė,
lyg delčia, virš nemigoj kliedinčių…
Tas išderintas ritmas mušė
lyg laukiniai sparnai iš panikos,
lyg Sapiegų būgnas prieš mūšį,
lyg per širdį – štorminės bangos…
Ir neriu į palaimą ir skausmą,
nors bijojau tavęs lyg maro,
ir akimirka vėl – sukaustoma
sakinių, iškaltų iš marmuro…
J.Vaičiūnaitė “Neparašytas eilėraštis”
Eglės Dean megztos skaros iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, nuotraukos – Klaus Richter.{jcomments on}