Kristinos dėka šiandien tęsiam istorinę mezgimo temą.
Pagrindinė šiandieninio įrašo herojė – ši nepaprasta liemenė, pats pirmasis septyniolikmetės Kristinos močiutės mezginys!
Jei kam pasirodys per daug nuotraukų, pasiteisinimui galiu pasakyti, jog buvo gerokai daugiau ir jas skaudama širdimi „parūšiavau” –
taip norėjosi visapusiškai atskleisti skambias jos spalvas, kruopščias ir iki smulkmenų apgalvotas detales,
turtingą raštų ir faktūrų derinį…
Dažna mes savo pirmųjų mezginių teturim tik miglotus prisiminimus, o čia!
Močiutė (tėčio mama) vardu Vanda, 1930 m. gimimo ( birželio 1 d. jos gimtadienis kaip tik 😉 ). Šalia dabartinės nuotraukos bute yra vienas portretas jos jaunos vestuvinėj nuotraukoj (su vyru Antanu),
kitas tapytas pažįstamo dailininko (kuris vėliau žuvo, todėl darbas labai branginamas).
Vanda gimė Panevėžyje, pačiame miesto centre tuo metu. Tėtis buvo batsiuvys, mamos užsiėmimas buvo auginti savo vienturtę dukrą Vandą. Baigė mokytojų seminariją. Dirbo pirmiausia 15 metų pradinių klasių mokytoja, vėliau darželyje, vėliau vaikų namuose 6 metus. Susituokė su Antanu, kalvio sūnumi, kilusiu nuo Naujamiesčio, 14 km nuo Panevėžio. Iki šiol abu Panevėžyje ir gyvena…
Aptartoji liemenė megzta 1947 metais. Močiutei buvo 17, mezgė nužiūrėjusi kaimynės liemenę, kurią buvo užsakiusi pas rimtą mezgėją, virbalus pasigaminusi iš dviračio stipinų.
Džiaugėsi, kad vėliau, sudėjus vieną liemenę su kita, nebuvo galima atskirti, kuri mezgėjos, kuri jaunosios Vandos – o čia buvo pirmas jos nusimegztas rūbelis. Net saldainių gavo paskui kaip pagyrimą :).
Kiti mezginiai megzti (ir nerti) įvairiu metu per gyvenimą, pasakojo, kad vis ieškodavo, kur kokį įdomesnį siūlą rasti (kartais net važiuodavo į Marijampolę specialiai nupirkti). Raštus tai nužiūrėdavo kur mezginyje, tai žurnaliukyje būdavo, tai vyras Antanas parveždavo – jis dirbo Panevėžio vartotojų kooperatyve pirmininko pavaduotoju, ir teko pakeliauti po Sovietų sąjungą. Yra ir iš Uzbekijos, Samarkando, 4 knygas parvežęs, iki šiol didžiuojasi, kad gavo jas žmonai… :).
Vanda mezgė nuolat ir daug, įvairių dalykų, megztukų, pirštinių, skarų… daug kas išdalinta.
Pafotkinau įdomiausius likusius ir iki šiol mylimus, nešiojamus.
Kristinos Milčienės nuotraukos ir laiškas. Iš visos širdies dėkodama už dalijimąsi, labai noriu paskatinti ir kitus prisiminti, kokie lobiai ir istorijos slepiasi mūsų spintose. Visi juk mes sumegzti į tą vieną mezginį…:)