Naujas šiltas Rūtos megztinis yra toks šiltas, toks gražus ir toks… raudonas, kad net artėjantys šalčiai verčia ne gūžtis, o galvoti apie Kalėdas. Šventiškas, ryškias, baltas lauke ir raudonas namuose (lauke truputį taip pat;)), kai sniegas lyg iš idiliško paveiksliuko, neturintis nieko bendra nei su šlapiom kojom, nei su sugrubusiom rankom ir varvančiom nosim.
Pirmiausia Rūtą patraukė graži trigijė Farerų salų vilna, kurios atspalvis skyrėsi nuo plonesnio raudono siūlo (tą jau ne vienas jautresnis žmogus pastebi, kad skirtingo storio tos pačios (?) spalvos siūlai atrodo visai kitaip, dažnai pasirinkimą tas ir nulemia).
Prie jos priderino storą šviesiai pilką vilną, kuri tą patį tekstūrinį raštą visai kitaip nuspalvina.
Megztas nuo viršaus taip, kad baigi ir gali eiti tiesiai į lauką. Smagiausia dalis atrodė sagos (kokios sagos!), kurios buvo prisiuvamos mezgimo eigoje. Tas, kas padaryta, jau būdavo padaryta 100%!. Iki šiol tik Aušra visus juokindavo susiuvusi sagas į mezginius, nes tik taip gali bendrą vaizdą pamatyti ir nuspręsti, ar viskas gerai. Tobulumo siekimas užkrečiamas…
Sirri vilna ir taip yra viena šilčiausių, o sudėjus į krūvą tris šiltas gijas ir dar jas pakedenus tekstūra, megztukas labiau pretenduoja į paltuką, su turtinga apykakle ir kišenėm.
Jau laukiat šalčių?;)
Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos, siūlai – Sirri 5/3 20 ir C12.{jcomments on}