Žadėtas reportažas iš šiųmetinės MZ eglutės.
Šita graži nuotrauka – baigiamasis akordas. Neužbėgu už akių – apie viską nuo pradžių. Tiksliau, nuo ten, kur įsijungiau. Tą dieną vienoje mano vaikučių mokykloje buvo susitikimas su mokytojais, tai po jo įlėkiau į MZ „s koroblia na bal” kaip meteoritas ir pataikiau jau į patį šventinį šurmulį. Bet negaliu sakyti, kad buvau nepasiruošusi. Atėjau plika galva, kad išeičiau su nauja kepure:). Gyvenimas iš manęs truputį pakikeno kartu su Jurgita. Bet vėl į priekį užbėgu…
Jurgis laukė su fotoaparatu, kas mezgė,
kas plepėjo, kas vaišinosi…
Virginija skubinosi ir buvo pasiruošusi skristi meteoru į kitą pusę, kur jos laukė „Trubadūras”, tai nuo jos ir pradėjom. Truputį grįždama atgal, turiu pasakyti, kad kepurių tema buvo priimta ne iš karto, ne vienbalsiai ir daugelio su atsargia baime. Bais jau slidus reikalas – tas galvos apdangalas. Sau dažnai nepataikai, kaip įtiksi kitam? Galų gale nusprendėm, kad kepurė nėra vienas svarbiausių gyvenimo sprendimų ir kas nerizikuoja, negeria šampano. Buvom teisios – šampano buvo. Daug.
Virginiją ištraukė Agnė,
o kadangi ji buvo darbe tuo metu, kai mes linksminomės, dovanėlę perdavė Rasa.
Ta tokia saldi viltinga akimirka prieš išpakuojant ir spėliojant bei tikintis…
O kai ryžtingai dovanėlė buvo išpakuota,
ją pasitiko audringos ovacijos.
Tokia jauki, tokia šilta ir tokia virginiška kepurė:).
Ratas tradiciškai sukasi, apdovanotasis dovanoja savo išrinktajam. Virginija šiemet išsitraukė Dalią.
Ši labai ilgai pakavo, nes Virginija primazgė visai nepagalvojusi, kaip išsaugoti pakuotę kitiems metams;)).
Na, tai teko pačiai ir padėti.
Ir išsipakavo tokia smagi ir tokia daugiaprasmė kepurė – patys matot iš šypsenų:).
Beje, apie kepures dar parašysiu atskirai, todėl paprašysiu visų dalyvių, kad pagal galimybes nufotografuotų gautąsias dienos šviesoje ir man atsiųstų. Visiems juk smagu pažiūrėti „iš arčiau”.
Dalia, matyt, nujautė, ką gaus, nes savo dovaninį maišelį prisitaikė prie naujosios kepurės.
O ištraukė ji Rasą, kuriai kepurei siūlus išrinko abiems būnant parduotuvėje.
Visai atsitiktinai Rasa užsuko į MZ, kai buvo Dalia. Kol ji su tokiu dailiu geltonu paltuku sukiojosi netoli manęs ir rinkosi siūlus savo išrinktajai, Dalia už nugaros traukė įvairius geltonus kamuoliukus, dėjo prie Rasos paltuko ir žvilgčiojo į mane pritarimo. Aš turėjau viena akim žiūrėti į Rasą, tuo pat metu linkčiodama ar raukydamąsi Daliai. Užsiėmimas ne iš lengvųjų, pasakysiu…:)
Bet užtai kepurė – tobula.
Tiksliau, ne viena kepurė, o du viename. Megzta dvipusiu mezgimu, todėl pagal norą gali turėti geltonas gėles violetiniame fone ar atvirkščiai, violetines – geltoname.
Rasa išsitraukė Joaną ir nors buvo nusiteikusi jau, ką megs, išsitraukusi ilgai žiūrėjo į Joanos nuotrauką, tada ryžtingai išsirinko jai tinkančią alpaką, prie kurios ketino pridėti pereinamų spalvų moherį tokiam be galo subtiliam paspalvinimui.
Tokiam subtiliam, kaip veltos vynuogių kekės prie kepurės.
Ir maža uogytė su lapeliu ausytės gale.
Tas ausytes šaltu oru galima kartu sudėti,
o norint galima iškelti ir susegti viršuje su uogyte ir lapeliu ant viršaus – kaip kalėdinį pudingą.
Joana išsitraukė Renatą ir numezgė jai išbandytą ir 200% pasiteisinusią
elfų kepuraitę iš storo ir spalvoto Delight.
Renata išsitraukė Editą ir numezgė jai taip pat išbandytą ir labai patikusį modelį iš Editos pačios pačiausios Rowan tvido spalvos.
Maišelyje buvo dėžutė ir dar kažkoks paslaptingas maišelis.
Pirmiausia Edita turėjo pradaryti dėžutę.
Ten rado kepurę su baltu bumbulu.
Labai tinka, tiesa?
Dryžuotas paketukas šalia taip pat turėjo būti išpakuotas, o jame – genialiausias visų laikų kepurinis atradimas. Dar du bumbulai su sagutėmis.
O kepurės gale – skylutė tai sagai. Gali viens du keisti bumbulus.
Gal šiandien… oranžinis kaip apelsinas?
Ar šokoladinis?
Prie visų kepurių kažkaip savaime buvo bučiniai ir glėbesčiavimasis, nes ruošti kitam dovanas, galvoti, megzti, pakuoti, sveikinti yra toks šiltas reikalas. Ir gauti tokį šiltą reikalą yra labai saldu. Virginija prieš išlėkdama akimirką susimąsčius stovėjo ir galvojo, kad kažko jai trūksta. Kažko nepadarė? Kažko negavo?… „A, – linguodama įspūdingu bumbulu, – tarė, – prisiminiau. Nesibučiavau!” „O su manim???” – pasipiktino Dalia. „Mažai,- konstatavo. – Su Agne nesibučiavau”. Teks Agnei pasiderint grafiką ir ateiti bučiuotis.
Laukite tęsinio!{jcomments on}