Tradiciškai kartą per metus naudojuosi parduotuvės dienoraščiu savo Kalėdų pradžiai parodyti, kitus įkvėpti ir savo džiaugsmu bei šventiška nuotaika pasidalinti.
Kiekvienam mūsų Kalėdas sudaro labai skirtingi dalykai. Mano vyresnysis vaikutis yra atsakingas už šeimos ryšius su TEO, jo telefonas nurodytas kontaktuose ir jis karts nuo karto apsvarsto (aka atsimušinėja) įvairiausius naujus pasiūlymus. Visai neseniai sulaukęs eilinio skambučio ir išgirdęs kažkokį ypatingai patrauklų pasiūlymą televizijai, Jurgis atsisakė argumentuodamas, jog mes neturime televizoriaus. Po gan ilgokos ir iškalbingos pauzės vadybininkė atgavo žadą: „O kaip… Kalėdos?”. Nežinau, kaip kam, bet mūsų Kalėdos ateina ir praeina ir joms tikrai nesutrukdo televizoriaus stoka. Bet yra trys dalykai, be kurių aš pati sunkiai įsivaizduoju savo kalėdinį laikotarpį. Jis paprastai prasideda eglute MZ (kaip tik įvyko vakar, pirmadienį bus reportažas:)), tada keliauju į Kokono mugę, šiemet ji vyks jau šį sekmadienį, gruodžio 7 dieną LVJC 10-16 val. Trečias dalykas, be kurio Kalėdos būtų ne tokios kalėdiškos, yra kasmetiniai Daivos organizuojami kalėdiniai mainai. Tiesa, tiems mainams šiemet grėsė nebūtis, bet kažkaip ekspromtu greitai greitai ir jie „susiorganizavo”. Apie Kokono mugę taip pat visokius gandus praeitais metais girdėjau, kad gal šiemet nebebus, bet viskas sustojo į savo vietas:). Tiksliau, beveik viskas į vieną vietą, nes MZ eglutės metu vakar gavau ir savo pirmą kalėdinę dovaną nuo Dovilės. Šitokio dailumo, šitokio didumo:
Jeigu ji jums neatrodo šiandien jau tokia daili, tai patys susipraskite – gavau ją vakar! Ir jei manote, kad turėjau kantrybės nekišti nosies iki sulauksiu dienos šviesos nuotraukoms, tai pagalvokite dar kartą…:)
Nosį aš, aišku, įkišau tą pat sekundę, kai Rasa man dovaną perdavė. O ten gėrybių!!!… (Jei dėl tokio didelio maišo Dovilė sulauks priekaištų iš organizatorių, tai eisu dėl jos piketuoti;))
Šventinė kompozija:
Niekada pati nieko net panašaus nesugebėčiau padaryti savo namams, Dovilės dėka jie staiga – abra kadabra – šventinę bacilą pasigavo:)
Du šventiški paketukai (kam nepatiks aplamdytos pakuotės, žiūrėkite paaiškinimą pradžioje). Snieguota pirštinyte apmauta rankytė laiko nuostabiausią obuolinį sūrį,
o kitame paketuke – kvapniausia (taip, kvepia net per stiklą!), raudoniausia ir gardžiausia aviečių uogienė! Jei per Kalėdas pritrūksiu svečių, neabejoju, Mikė Pūkuotukas tikrai neatsisakys pas mane užsukti…
O toliau prasideda stebuklų stebuklai. Apsilankykite Dovilės puslapyje, pamatysite jų ir daugiau, bet prie šio krepšiuko aš vakar gavau ir vos drįsau prisiliesti.
Susiūtas rankomis iš smulkiausių skiautyčių. Ką ten susiūtas – net užtrauktuko cypeliukas pačios pagamintas!
Kita pusė – kitokia.
Ir visa tai dar turi taip pat kruopščiai įsiūtą pamušalą (nežinau, ar pagarbu taip tą vidinę pusę vadinti…).
Aš sukaupsiu visą ryžtą ir tikrai pradėsiu naudoti šį nepaprastą krepšelį kokiems ypatingiems mezginiams nešiotis. Tik nežinau, ar užteks man drąsos neįkišti jo į visai nedailų polietileninį maišelį, kad nesutepčiau ir nesugadinčiau…
O tas krepšiukas netuščias! Patys gražiausi stikliniai eglutės žaisliukai ir saldainis su Dovilės portretu.
Pačios darytas atvirukas su šventiniais linkėjimais:
Ir dar! Va toks mažutis raudonas maišiukas, o jame…
Kai aš vakar išsilukštenau šį juvelyriškai siuvinėtą medalioną, vos neapsiverkiau. Troleibuse.
Nesurasiu tiek daug žodžių gerai padėkoti, siunčiu tik vieną, bet milžinišką AČIŪ!!! iš visos širdies ir linkiu Dovilei ir kartu visoms rankdarbiautojoms, kad ta jūsų širdies šiluma, įmaišyta į kiekvieną kasnelį, įsiūta su kiekvienu dygsniu, supakuota su meile ir pagalvojimu, degtų kaip didelis laužas ir visiems nuo jos (jums pačioms labiausiai) būtų gera gera…
Gražių visiems artėjančių švenčių, ramaus ir lėto ruošimosi ir nuostabių dovanų, tik šiltų ir tik iš meilės!{jcomments on}