Ryt dovanosime gėles, skanumynus ir raudonas širdeles savo išrinktiesiems. Tradicija nauja ir dar net ne tradicija pas mus, o didžiulis prekybininkų spaudimas dar labiau skatina daugelį šią šventę ignoruoti. Daug kas atrodo taip dirbtina ir banalu…
Bet banalu juk yra tai, kas nuvalkiota, netikra, lėkšta, įprasta… O ar gražūs meilės žodžiai ir dėmesys vienas kitam toks jau nuolat po kojomis besipainiojantis dalykas? Ar taip jau kasdien ir girdim komplimentus, pagyrimus ar esam pertekę nebylaus artimo palaikymo šalia? Va pyktis su keiksmų prieskoniais, kritika, pesimizmas, cinizmas ir sarkazmas, kažkodėl tapatinami su šmaikštumu, supa mus kasdien, va kas tikrai banalu ir nuvalkiota. O geri žodžiai – ne sniegas žiemą, jie reti kaip žemėje randami brangakmeniai. Todėl nebijokim gerų žodžių, blogų bijokim. O gėlės ir šokoladas, tegu ir širdelės formos;), dar niekam gyvenimo nepagadino…:)
Pirštinės megztos iš Rowan Felted Tweed 165, Delight 02 ir neatpažintos tamsiai pilkos vilnos, modelis – „Rendezvous Mittens„.{jcomments on}