Gabrielė su entiuziazmu pabaigė rausvas šilkines kovo mėnesio kojines ir išsirinko visai kitokius siūlus ir modelį balandžiui. Paprastai tą pačią porą (net ir tą patį daiktą) mezgančią ją matau ne daugiau kaip kokius 2-3 ketvirtadienius. Ir tuoj pat sulaukiu nuotraukos su komentarais. Tos pačios balandžio kojinės kažkaip įtartinai ilgai man šmėžavo prieš akis (labai jau spalva į akį krentanti!). Kai vis dar šmėžavo gegužės vidury, auklėtojos tonu paklausiau Gabrielės, kaip jos balandžio kojinės. „Ai, tada jos bus gegužės“,- nerūpestingai numojo. „Jei mezgimas turi būti relaksas, tai nėra ko iš jo daryti dar vieno streso šaltinio“…Hmm. Į gegužės pabaigą jos kojinės man prieš akis jau nebešmėžavo, bet ir jokios nuotraukos nesulaukiau. „Kur tavo kojinės?!“ – mezgimo policija. „Nebesimezga kažkaip, tai atidėjau. Anksčiau net prie pietų stalo sėsdavau su mezginiu, o dabar jau prisiversti reikia…“ Purkštelėjau iš aukšto (mintyse!), raklinėdama sudėtingas „Bex“ pynes, va mat vėtrungė atsirado, su kiekvieno vėjo pasisukimu ir keičiasi jai viskas. Aš tai žmogus pareigingas (suprask, geresnis), nesvarbu čia jokie norai, užsibrėžiau savo tikslą ir jį įgyvendinu. Jaučiausi lyg su rogutėmis skriečiau nuo kalno, leki sau smagiai per purų sniegą, nusileidi, o sniegas ten jau aptirpęs, dar kiek rogės palekia iš inercijos ir… sustoja. Bandai pasistumti, jau jausmas toks…nekoks. Ir stabteli. Ir susimąstai. Atsisuki atgal ir apžvelgi rezultatus. Mėnesio tema – dizainerės A.Cookie kojinės ir modeliai iš internetinių žurnalų.
Pirmoji mėnesio pora – „Bex“:
Antroji pora(?) – „Cauchy“:
Trečioji – „Skew“:
Siūlai: Regia Jacquard Color 05180
Labai įdomus modelis iš „Knitty“ žurnalo. Dizainerė (matematikė) sužaidė tuo, kad geroji akis yra ne kvadratas, o stačiakampis. Ir tais skaičiavimais paremtas toks labai neįprastas jos kojinės variantas. Mezgi aklai sekdamas instrukcijas, kad pagaliau prieitum tą origamio momentą,kai viskas sustoja į savo vietas. Tikrai vertas dėmesio variantas (ir jo sulaukęs – numegztų „Skew“ variantų nesuskaičiuojama galybė). Bet jei kojoms sušildyti reikia 2 kojinių, tai tokio neįprasto būdo išbandymui pilnai užtenka… ir vienos kojinės. Ir tos nepabaigiau – liko stulpelis – ir koks jau jame įdomumas ar netikėtumas?
4…hmm,hmm…pora – „Tsunami“. Gražus modelis turėjo būti, gal net ir bus. Kai vėl pasnigs:)
Kad negalvotumėte apie mane kaip apie visišką padraiką, kuri, gerai, vienos poros nebaigia, bet kam tiek pradeda??? Pasiaiškinu. Paprastai mezgu kelis projektus „skirtingose svorio kategorijose“. Vienas yra lengvas, kurį mezgu plepėdama ir skaitydama su vaikais (toks yra „Cauchy“), kitas, reikalaujantis sekti schemą ar skaičiuoti, mezgu jį, kai vaikai sumiega (toks „Bex“ (baigiau!!!:) ir „Skew“ (deja, ne:(). Dažniausiai turiu dar ir trečią projektą, kuriame žaidžiu su spalvomis, jis skirtas rytui, kai yra dieninis apšvietimas (toks turėjo būti „tsunami“).
Ir taip stumdamąsi rogėmis per smėlį turėjau pripažinti, kad Gabrielė eilinį kartą už mane išmintingesnė pasirodė. Ir kad tikslus (ne tik mezgimo!) reikia karts nuo karto persvarstyti. Akivaizdu, kad nuo kojinių kalnelio abi sėkmingai nusileidom, tik Gabrielė laiku susiorientavo ir perjungė bėgį, aš gi, teisuolė, dar pavargau kurį laiką.
Papėdėje mūsų keliai išsiskyrė. Mezgimo džiaugsmą ji atrado imdamąsi vasarinių siūlų (iš kukurūzų!) ir vasarinių modelių, aš tuomkart pasukau prie riešinių ir pradėjau kelis šiltus drabužėlius artėjančiam sezonui (kas gyvena ar dirba senamiestyje pastatuose su storom sienom ir kurių langai neišeina į pietus, supras, apie ką aš).
Ir dar. Labai noriu kartu su visais mezgančiais žmonėmis pasidžiaugti, kad gyvename tokiais laikais, kai nebereikia megzti tam, kad apsisaugotum nuo šalčio ar prisidengtum nuogybę. Mezgam todėl, kad norim turėti unikalius, mums patinkančius (ir tinkančius!) drabužius ir todėl, kad mums patinka tą daryti.{jcomments on}