Riešinių mezgimas – labai specifinis užsiėmimas. Kiek mūsų (aš dar ne, bet…) užsikabina ne už bet ko, o būtent tik už riešinių mezgimo. Nekalbant jau apie jų reprezentatyvumą, gražumą, praktiškumą, tautiškumą galų gale, labai specifinis yra pats jų mezgimas. Čia atkrenta daugelis kitiems mezginiams būtinų dalykų: modeliavimas, dydis, raštas. Modelis čia vienas – stačiakampis, raštas taip pat vienas – ripsas. Žaidžiama tik su siūlo ir karoliukų spalvomis ir piešiniu, kurį sudėliojam iš karoliukų. Man kažkuo primena visa tai spalvinimo knygeles: turi gatavą piešinį ir gali nebesijaudinti, kad gal paišyti nemoki, spalvas tik sau dėlioji. Tokie apribojimai skatina įžvelgti menkiausius likusio pasirinkimo niuansus. Puikus pavyzdys – Joanos megztos riešinės:
Siūlai: „Merino Land” 10
Tai dviejų skirtingų porų po vieną atstovę. Ant tos pačios spalvos siūlų suverti skirtingų spalvų karoliukai duoda visai kitą efektą: šalti violetiniai karoliukai pirmą riešinę su žvaigždėm nuspalvina šaltai violetine spalva, o antroji, su auksiniais dobiliukais, nors siūlai tie patys, yra žymiai šiltesnė, rausvesnė. Gaila, kad šalia nėra tų pačių siūlų be karoliukų – jie būtų dar kitokio atspalvio!
Toks dėmesys niuansams turi vieną rimtą šalutinį efektą: pasidarai lygiai toks pats jautrus menkiausioms klaidelėms. Karts nuo karto vis ateina pas mane į parduotuvę kokia riešinių maniakė (ar dar tik pakeliui į tokią būseną) pasiguosti, kokią siaubingą klaidą ji padarė riešinėse, laiku nepastebėjo, ką dabar daryti?… Ieško tos klaidos kokias 5 minutes, norėdama ją man parodyti. Ir parodo: vos vos kitokio atspalvio karoliuką, kur nors vienu karoliuku daugiau ar mažiau… Visos riešinės dabar neardysi… „Būtinai parodysiu klientui (gavėjui ar kam kitam, kam riešinė skirta), su kokia baisia kliautim jo daiktas yra”,- guodžiasi. Būtinai parodykit, tik būtų gerai tą vietą kokiu kitos spalvos siūlu ar dar kaip kitaip pažymėti, nes kiek šansų rasti tą broką turi gavėjas, jei jau pats mezgėjas tiek laiko jo ieško?… Taip dažnai su tokiom situacijom susiduriu, jog imu galvoti, ar nepadarius dienoraščio skaitytojams savaitgaliams tokios pramogos (vietoj kryžiažodžio ar kokios viktorinos): įdedu penktadienį tokią „nekokybišką” riešinę ir – raskit klaidą! Darbo būtų visam savaitgaliui, čia jums ne 10 skirtumų rasti ar kokį sudoku išspręsti.
O jei rimtai, daugelis tautų tiki, kad tobulybė yra Dievo prerogatyva; kas padaro tobulus darbus, tam šioje žemėje nebėra ką veikti. Rankdarbyje net specialiai padaroma menka klaidelė, kad įrodytum, jog dar gali čia pabūti. Tad jei dar nenusibodo gyventi, megzkime netobulas riešines, mėgaukimės spalviniais niuansais ir atlaidžiau žiūrėkime į savo klaidas:).{jcomments on}