Archyvas 2020

Kokią antrą karantino savaitę užėjus į parduotuvę ir peržiūrėjus atidėtus siūlus, radau šalia MZ maišelį ne su siūlais, o su megzta skara, kurią buvau visai per šituos amerikoniškus viruso kalnelius belėkdama primiršus. Kristina atnešė parodyti savo baigtą skarą, bet ištraukė iš maišelio tik klubo susitikimui baigiantis, sutemus, kai fotografuoti buvo jau per vėlu. Pasidžiaugėm visos ir sutarėm, kad paliks parduotuvėj iki kito ketvirtadienio, kad nereikėtų nešiotis ir galėsim dienos šviesoje užsiimti nuotraukomis. Net nenutuokėm tada, kaip greitai baigsis visi ketvirtadieniniai (ir ne tik) susitikimai ir fotosesijos…

Radau tą maišelį ir parsinešiau namo nufotografuoti skarą. Be Kristinos, nes nėra jos mano namuose, o į kitus dabar nebevaikštom. Ir pagalvojau, kad šiandieninis dienoraščio įrašas tebūna mano atvirlaiškis Kristinai ir ilgesingas pamojavimas iš savo varpinės visam laikinai išsiskirsčiusiam klubui smagiems ir triukšmingiems vakarams priminti. Pamokit atgal savo mezginiais ir istorijom!

Skaros modelį Kristina išsirinko po dvispalvio angliško stulpelio kursų įgūdžiams įtvirtinti, taip sakant;).

Tvirtinosi jie ilgokai, vis iš naujo permezgant kai kurias dalis, o anglišką stulpelį permezginėti tai jau malonumas neeilinis, visi patyrę patvirtins;). Gerai, kad pirmame dideliame bandyme dalyvavo Spinni siūlai – šiai technikai tokia plona kibi vilna yra labai tinkamas partneris. Viskas kažkuriuo momentu Kristinai ėmė nebepatikti, net mylima alyvinė spalva (spėkit iš pirmo karto, kas tokias bjaurias įpiršo?). Skara vis dėlto buvo baigta, pagulėjo vienatvėje MZ maišelyje, abi su šeimininke viena nuo kitos pasiilsėjo, ir pamačiusi nuotraukas Kristina turėjo pripažinti, kad graži ta jos skara, nieko nepasakysi.

Moralas – meilė visai nebūtinai turi būti iš pirmo žvilgsnio, kad ilga ir tvirta būtų, o atsiskyrimas tik dar labiau leidžia įvertinti tai, ką turėjom. Ir visai dėl to jis neturi užsitęsti!:)
P.S. Kristina šiuo metu mezga antrą skarą pagal tą patį modelį iš estiškos vilnos, jei nepainioju, ir myli nuo pirmos akies, bepiga tai antrai, kai įgūdžiai jau kraujyje;). Laukiam tęsinio:).

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Spinni 60S ir 61S, modelis – “Miss B“.{jcomments on}

Kepurė su kaklašildžiu vaiko užsakytos spalvos mano numegzti dar prieš Kalėdas, tiksliau Kalėdoms, bet žiemą buvo taip mažai nešiojami, kad galvojau parodyti aktualesniu metu, kad jau visi taip šilo praeitus mėnesius ir dejavo, kad nebereikia jokių šiltų drabužių. Matyt, reikėjo sulaukti sniego balandį, kad paaiškėtų, jog vis dėlto reikia;). Pati pravaikščiojus beveik visą žiemą plika galva, aš kartą kovo gale išsitraukiau miške Karolio kepurę iš jo kišenės, nepaisydama, kad juoda spalva labai jau labai man ne prie veido.

 

Jei kartais belaukdami vasaros kartu su manimi sušalsite ausis, ar ims šalti kokios jums artimos vyriškos ausys, o gal nuspręsite iš anksto laiko turėdami pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis, labai rekomenduoju šį kepurės modelį. Ne kartą megztas ir mano pačios, ir viso būrio mezgėjų aplinkui, jis tikrai pateisino pačių įvairiausių nešiotojų lūkesčius.

Klasikinis viršugalvio užbaigimas keturiose vietose po 2 akis naudojamas daugelyje modelių, nes tinka ir padribusiam nešiojimo būdui, o užsitraukus iki galo, dailiai prisitaiko prie galvos formos.  Man labai gražus dizainerės sprendimas suėmimo juosteles megzti geromis akimis bendrame išvirkščių fone – maža, bet iškalbinga detalė. (Jei jau apie mezgimą kalbame, tai visai nebūtina taip ir megzti, jei smagiau geros akys einasi, galima ir megzti geromis, o suiminėti išvirkščiomis, paskui tik išsiversti nešiojimui. Tik perspėti apie tai nešiotoją! Nes jei dailiai viską pabaigsite, sunku bus atskirti gerą pusę nuo išvirkščios;).) 

Numezgus gan ilgą stulpelį ir atitinkamai prailginus dalį po jo, galimi patys įvairiausi nešiojimo būdai. Klasikinis (pašiltintas!) – dvigubas atvartas ant ausų ir apgulusi, bet ne apspausta viršutinė dalis. Tinka.

Pats vaikutis dažniau užsiraito stulpelį du kartus tik viršugalviui pridengti. Bet kaip, jei pats (viršutinė nuotrauka), ar pataikydamas į stulpelio pabaigos liniją, jei šalia stovi mama su fotoaparatu (pirmą ir paskutinį kartą turbūt;)).

Dizainerė siūlo ir kitą nešiojimo būdą, kurį veltui prašiau Karolio pademonstruoti, niekaip jis nesuprato, ko aš noriu, kol pati neprikišau rankų. “Ką tu taip niekada nenešioji?”,- nustebau. “Ne”.

Kaklašildis – du kartus apie kaklą apsisukantis šalikas, kurio pradžia sujungta su pabaiga. Dvigubas angliškas stulpelis iš minkštos mėlynasnukių avių vilnos. Tikras meilės darbas tamsiausiu metų laiku:).

Komplektas megztas iš WYS Bluefaced Leicester DK 099, kepurės modelis – “Chunkeanie“.{jcomments on}

Aš jau nieko nebesuprantu, kokiu kalendoriumi vadovaujasi dangus, iš rudens kažkaip nepastebimai perėjęs į pavasarį, o dabar lyg apsižiūrėjęs, kad – ups!- praleido žiemą, staiga ėmęs berti sniegą ant pirmų žiedų. Kaip ten bebūtų – pirštinių reikėjo ir dar reikia! Tiesa, šiuo metu paklausiausios ne vilnonės, bet reikia tikėtis, toji mada labai laikina – praeis ir nebesugrįš;). O šiltos pirštuotos pirštinės visada – visada! – bus reikalingos. Kokios tik nori spalvos, puoštos raštais ar visai minimalistinės, idealiai gulinčios ant rankų, jas mes trauksime (jei turėsime, iš kur;)) kiekvieną rudenį ir rūpestingai ir saugiai paguldysime vasaroti iki kito šaltojo sezono.

Kas ten žino, o gal šiandieninis sniegas – ne balandžio pirmos pokštas, o šventinis dangiškas konfeti mūsų pirštuotų pirštinių kursų pabaigtuvių proga:)?

Edita Jankevičienė pabaigė šiai progai net tris poras pirštinių – rimtas ir solidžias iš rudo Regia 4-ply kojininio siūlo, seniau pradėtas tamsiai mėlynas iš minkštutės latviškos Ogrės vilnos,

kurios, dovanų skirtos, puikiai tiko gavėjai:),

ir labai pavasariškai nuteikiančias margas iš Zauberball Crazy 2266. kurios ne tik smagiai spalvotos, bet su išmaniais pirštų tarpais telefonui lauke valdyti.

Dar trys poros taip pat iš kojininių siūlų – Rūtos Baltušytės Sakalauskienės.

Pirmosios rusvos mezgimas buvo tikras šokis su kardais, kad visiems pirštams užtektų to vieno turimo kamuoliuko;).

Antra pora dar apšilimui iš margo kamuoliuko,

o trečioji buvo jau vienspalvė, spalva priderinta prie drabužių, o pirštinės viršus puoštas įmantriu gėlės raštu.

Hana pademonstravo, kad pirštines megzti ji tikrai moka – keli pirštai pabaigti (kiti gi bus tokie patys!), demonstracinis nykštys su skylute telefonui taip pat yra,

liko tokia nedidelė problemytė…

Gal iki vakaro išsispręs? Nykštukas kol kas miega mokosi iš namų.{jcomments on}

2020 04 02. Mokslai, kaip matote užtruko;). Kaip juokaudavo dažnai Kristina MZ, anksti pradėjęs, ilgiau švęsi. Pasirodo, kad mokslo šventė tęsiasi ilgai ir vėlai pradėjus;). O jai pasibaigus, išsirinkom patį pavasariškiausią projektų krepšelį su tulpėmis ir pridaiginom jame “ūgliukų” su baigtų porų autorių vardais.

Nykštukas ilgai negalvoja (visą dieną ir taip daug galvoti teko;)) ir bakst pirštu į…

Editos vardą:). Dideliausi sveikinimai Editai (susitarsim dėl maišelio perdavimo) ir visoms, išmokusioms megzti tobulas pirštuotas pirštines!

Moju iš savo mezginių krepšio:).

Dangus gali kiek nori drabstytis sniegais ir gąsdinti šaltais vėjais bei minusine temperatūra, kalendoriuje – pavasaris ir pas mus viskas žaliuoja!

Žemė, akmenys, medžiai…

O jei dangus niekaip nesusipras pasiplėšyti kalendoriaus lapelių ir susiorientuoti, koks dabar mėnuo ateina, sužaliuos ir mūsų kaklai – pačius geriausius ir gražiausius šiltinimosi modelius mes jau senai įvaldę:).

Gražvydės Norkienės megzta skara iš Opal Style 9542 ir nuotraukos, modelis – “Point the Way“.{jcomments on}