Archyvas 2019

Pats nuostabiausias dalykas, kurį tau dovanoja suprastas principas ar išmokta technika, yra laisvė. Nebereikia tikslaus pažodinio recepto, aklai vykdomų instrukcijų – prieš tave atsiveria neaprėpiama kūrybinė erdvė ir tu joje –  džiaugsmingų atradimų ištroškęs keliautojas.

Dvispalvio angliško stulpelio raštai jų nemezgusiam – beveik kosmosas, o net ir mezgusiam toks laisvas žaidimas, įkomponuojant juos dar ir į formos konstravimą, prilygsta naujų visatų atradimui.

Prie užtikrinto vadovavimo vieno rašto išaugimui į kitą dar pridėkite ir visiškai laisvą skirtingų faktūrų, neretai ir storių, jau nekalbant apie spalvas, siūlų pasitelkimą savo sumanymo įgyvendinimui ir turėsite ne tik unikalų rūbą,

pats mezgimo procesas bus neišsenkantis džiaugsmo šaltinis.

Žinoma, joks kūrybinis kelias nėra apdraustas nuo nesėkmių ar pakartotinių bandymų, bet nuoboduliui, mechaniniam darbui ar sekinamai rutinai čia niekada nebus vietos.

Užtai su tokia tunika pasaulis praturtės vienu laimingu žmogumi, vienu gražiu drabužiu ir pliūpsniu įkvepiančios kūrybinės energijos.

Daivos Janavičienės megzta tunika pačios sukurtais raštais ir sugalvotu modeliu. Siūlus bijau pripainioti, bet tikrai žinau, jog yra dvibubo moherio siūlo, Noro Flower Bed  net keli perėjimai (1282, 101), Crazy Zauberball (1564) tropinių žuvelių juosta ir Bandelės su cinamonu (2248), Zauberwolle 2306 (Geltonas filtras){jcomments on} ir dar daug kitų neįvardintų istorijos dalyvių.

Šventinis vakarėlis baigėsi ir mes kiekviena sugrįžome iš jo su nauju krepšeliu savo mezginiui ar siūlams laikyti. Smalsu visus apžiūrėti? Kviečiame į krepšelių pristatymą. Ta pačia tvarka, kokia buvo dovanojami.

Aš pirmoji, tai rodau savąjį darbą. Laimai nunėriau pagal pageidavimą užsegamą krepšelį mezginiui iš lietuviškos vilnos (nertas pagal šį receptą, tik be rankenų). Užsegimą kaip ir turėjo užtikrinti prisiūti atlenkti abu šonai, kurie užsilenkdami patikimai uždaro dvigubu atvartu viską savyje, bet su mezginiu tas patikimumas gavosi… ee… ne toks jau ir patikimas, teko pridėti garantuotą magnetinį užsegimą;).

Tas pilkai balsvas melanžas priminė man pirmo sniego paliestą žemę, ant kurios taip ir prašėsi išsiuvinėjamos likusios rudeninės žolės,

nufotografuotos kaip tik tam pirmam sniegui trumpam pasirodžius:).

Visos šitos:

O mezginių krepšelio viduje buvo iš senovinės norvegų avių veislės Spelsau nunertas įspūdingesnio dydžio krepšys siūlams laikyti (tas pat receptas, tikslus šį kartą;)).

Tikėjausi, kad Laimai bus smagu turėti namuose dalelę MZ, mat tokiuose pačiuose krepšiuose parduotuvėje gyvena nemaža dalis siūlų.

Ir užpildyti jį siūlais, gal net taip pačiais, bus smagu:).

Laima Editai numezgė visą rinkinį vieną iš kito ištrauktų maišelių – tikrą matrioškų šeimynėlę:).

Pirmasis – rudas – krepšelis kasdieniniam projektui, 

puošnus žalias su baltomis gėlytėmis – šventinėms progoms (ar ne laikas atgaivinti ne tik pasisėdėjimus ir paplepėjimus, bet ir rankdarbiavimus kartu svečiuose?),

o prie jų labai reikalingiems daiktams nuolat po ranka turėti – mezgėjos apyrankė,

kurios kišenėlė jau pradėta pildyti:).

Edita dabar pasiruošusi visoms mezgimo progoms:).

Ji pati įvaldė naują sau techniką – tuniso vąšelį – ir iš perdirbtos Rosarios4 Re-Use medvilnės (03, 11, 13, 23) pagal Kristinos receptą nunėrė Audronei krepšelį tokiam nedideliam kelioniniam projektui.

O kad visai jau būtų aišku, kam, pridėjo ir siūlų su virbalais:).

Audronė iš tos pačios medvilnės (Re-Use 09) numezgė Jolantai origami stiliaus krepšį.

Tvirtu ripsu, kad laikytų formą ir turėtų apimties,

su priderinta saga su žydinčia sakura.

Jolanta Gražvydei numezgė labai daugiafunkcinį maišelį.

Gali perlenkti jį per spalvų keitimosi liniją ir turėti tokį krepšelį, kur ir siūlai po akim, ir mezginys po ranka.

Kutukai apačioje gražiai susitraukdami suteikia jam gražią ir stabilią formą.

Gali antrą sluoksnį pakelti ir štai jau turi normalų uždarą nešiojamą maišelį:).

Įdomu tai, kad Gražvydė, pati taip įvaldžiusi nukeltų akių raštus, kad jie jau jos firminiu ženklu patapo, gavo krepšelį taip pat su nukeltų akių raštu,

tik kitokio stiliaus, jau Jolantai būdingo. Man tas kiekvieno individualus braižas yra pati gražiausia ir pats vertingiausia mūsų darbų dalis…

Grįžtam prie Gražvydės, kuri pasirinkusi šiam projektui kiek tolimesnį širdžiai vąšelį, nė neketino atsisakyti savo firminio stiliaus;). 

Vieną gražiausių savo nukeltų akių raštų – uogytes – ji išnėrė!

Vąšelis buvo pasirinktas dėl geresnio formos laikymo ir islandiška vilna (Lett Lopi 1419 su 9431) sunerta stipriai stipriai mažiausiu įmanomu vąšeliu. Išskalbtas krepšys atsipalaidavo ir visai neketino numatytos formos laikytis. Gražvydė jį pavėlė – su tokiu pačiu rezultatu;). 

Tada atėjo eilė krakmolui, o per visus eksperimentus ir vakarėlio laikas, todėl kai per paskutinę naktį (sveikos gyvos, studentiškos dienos!) krepšelis neišdžiūvo, Gražvydė keliavo ryte į darbą su viena krepšelio dalimi ant kibirėlio, kita – ant torto formos (pyragas jau buvo iškeptas išvakarėse) ir… lygintuvu;).

Bet studentiškų dienų patirtis niekur nedingo – per pietus jau tobulas krepšelis išdidžiai prisėdo fotosesijai ant lieptelio prie Trakų ežero:).

Standus, laikantis formą,

su dangčiu nuo keturkojų mezgimo asistentų, tik nedidele skylute siūlui eiti.

Ir priderintas ne tik prie naujų Vilmos namų gyventojų – dviejų padykusių katinukų -, bet ir prie santūraus interjero su ryškesnės keramikos detalėmis (draugės – kaimynės!).

Vilma man nunėrė labai gražios ir labai talpios formos rankinę iš neapdirbto šilko, 

kuri tik prie visų mano drabužių ir sutalpins ne tik mezginį, visą mano nešiojamą gyvenimą kartu:).

Vienspalvį nėrinį subtiliai puošia ir formos modeliavimo elementai, ir dekoratyvūs spurgeliai, ir iškalbinga etiketė, žymintį rankų darbą. Aš jau paruošus kalbą visiems būsimiems gyrėjams, kad ne aš ta šaunuolė, tokį pati nusinėrusi…;)

Aušra Kristinai nunėrė du krepšius – vieną siūlams (visų skonių), 

ir mažesnį – saldainiams – saldžiam Kristinos skoniui:).

„Čia man skirta dovana iš Kristinutės ir dar žaisliukas iš Kristinos anūkių. Beje krepšelis gali būti naudojamas iš abiejų pusių. Labai ačiū Kristinai ir anūkėms.”  Rimutė savo „ačiū” atsiuntė nuotraukų pavidalu.

 

Kristina nunėrė jai tikrą rankinuką iš smulkių lininių gėlyčių –  

ir dar dvipusį! Nori – nešioji lakoniškai balsvą, nori – ryškiais žiedais žydintį:).

Rimutė Jurgitai numezgė nedidelę rankinę iš balto bukliuoto lino.

Patogia plačia rankena ir labai santūraus Jurgitos mylimo minimalistinio stiliaus.

Dydžio taip pat neperdaugino – idealiai viskas Jurgitai subalansuota:).

Žiemą fotosesijai, spėju, taip pat specialiai užsakė;).

Jurgita Jolantai paruošė tokį drobinį maišelį, 

į kurį su supakavo savo dovanėlę – nertą krepšelį smulkmenoms.

Ta idealiai stovinti sienelė – ne burtų, pakietinimo medžiagos darbas,

kuri paslėpta po užlenkta viršutine dalimi.

Ją atlenki ir turi dvigubai aukštesnį krepšelį – dvigubai daugiau smulkmenų susidėti;).

Jolanta nunėrė Daliai krepšelį turbūt taikydama į Dalios stambių kalibrų mezgimą – jame puikiai tilps ir megztinis, ir net suknelė.

Krepšelis stovi pats be jokių papildomų pakietinimų – taip tampriai tvirtai jis sunertas. Santūriame rudame fone dailiai išryškėja spalvotos dekoratyvios juostelės. Bandžiau nuotraukai parinkti prie jų siūlus, bet paskui iš tos pačios nuotraukos supratau, prie ko viskas derinta – prie mažytės vaivorykštės ant šaligatvio. Dalios krepšelis – ne tik mezginiui – saulės šviesai laikyti:).

 Dalia Jolantos krepšeliui parinko tokią pat konstrukciją, kaip ir mano iš Vilmos gauto krepšelio,

tik spalvos ir siūlai (4 gijų linas + Noro Stained Glass 6) kiti – ir vaizdas visai jau kitas.

Ryški raudona virvutės rankena dar labiau krepšelį prie tulpės žiedo priartina:).

Kietai sunertas, kad laikytų formą,

vidutinio dydžio krepšelis patiems įvairiausiems projektams nešiotis.

Dalia labai rūpinosi priderinti jį prie turimų Jolantos viršutinių drabužių, nes rankinės juk toks darbas! Baigė ne su paltuku suderintu, o pačiu gražiausiu atrastu deriniu.

 

Paltuko reikalus akimirksniu išsprendė pati Jolanta – į naują krepšelį sudėjusi naujai mezgamą paltuką;)). Nuostabaus grožio ir labai nekantriai laukiamą!

Jolanta iš dailiai dažytos Schoppel-wolle medvilnės (Cotton Ball  2346 (Rožynas) ir 2273 (Bordo)) nunėrė subtilų krepšiuką Joanai,

priderinusi prie gavėjos spalvas ir dydį.

Vąšelis, kaip matote, buvo daugumos pasirinkimas, tik visos mes skirtingai raštais ir formom bei spalvom žaidėm.

Jolantos krepšiukas kaip daili panelė tobulai išmodeliuotas ir subtiliai tiek skirtingų raštų juostelėm, tiek spalviniais perėjimais puoštas.

Joanos krepšiukas Virginijai jos pageidautų natūralių spalvų su smagia apelsinine gaida:).

 

Stovi pats tvirtai ant kojų ant solidaus pagrindo dar tvirtesnėm sienom – ne veltui anūkas Tumas savo virvės močiutei nepagailėjo;).

 

Virginija Gitanai padovanojo savo firminio stiliaus dalelę. Net ne dalelę – visą dalį,

tokį rimtą solidų krepšį su tvirtomis rankenomis ir pamušalu, kad formą laikytų ir joks vidinis turinys pabėgti nesitaikytų;).

Išorinio gi sluoksnio autorystės niekas su niekuo nesupainios ir dabar su juo vaikštančią Gitaną galės kalbinti viešose vietose visos slaptos Virginijos gerbėjos:).

Gitana taip pat numezgė Aušrai žakardinį krepšelį iš Rowan Felted Tweed DK,  taip pat savo stiliaus, taip pat su pamušalu.

„Lidiya” – vienas gražiausių Kaffe Fassett modelių pačiame gražiausiame turbūt Rowan žurnale ir Gitanos megztas jo variantas – taip pat vienas gražiausių jos megztinių.

Ne veltui gautas maišelis Aušrai iškart mintis apie rimtą daiktą sukėlė…;)

 

Aušra demonstruoja savo nuotraukose tai, ko nematė kitos vakaro dalyvės – auksinio vidaus, dailaus siuvinėjimo ir turtingo vidinio turinio:).

Dabar jau tikrai laikas maišelius pildyti – mezginiais ir siūlais. o kam sunkiai sekasi – dėkite tuščius po eglute, gal Kalėdų senelis jų turiniu pasirūpins;).{jcomments on}

Antrą raundą pradeda Aušra, išsitraukusi Kristiną ir jos abi gan ilgokai aiškinasi, kas buvo parašyta, kaip perskaityta ir kas padaryta;).

Anketiniame lapelyje buvo prašoma parašyti savo skonį. Kristina nusprendė į klausimą atsakyti labai tiesiogiai, kadangi skoniai yra penki, tai Kristina išsirinko vieną sau būdingiausią – saldų.

Aušra suprato viską teisingai. Pirmas – didelis – krepšys buvo skirtas siūlams laikyti, beje, netrukus ir užpildytas;).

O antras – mažiukas – pilnas saldainių, Kristinos skoniui. Ir šypsena gavėjos veide liudija, kad Aušra labai teisingai pataikė:)).

Kristina išsitraukė Rimutę,

kuriai iš lino gabaliukų nunėrė dailų krepšelį – rankinuką.

Iškraustytas ekologiškas krepšio kamšalas ir jis keliauja pas laimingą gavėją:).

Šitos vietos nesusekiau, spėju, Kristina bando dar kažką išžvejoti iš atiduodamos dovanos,

o Rimutė ją jau saugiai po pažastim pakišusi laiko;).

Pati Rimutė išsitraukė Jurgitą

ir jai paruošė taip pat iš lino, 

taip pat rankinuką,

tik megztą virbalais.

Ne per didžiausią, nes Jurgita garsėja savo juvelyriniais mezginiais ir nėriniais.

Ši ištraukė Jolantą, pageidavusią krepšelio smulkiai technikai –

kokio smulkumo jos technika, nežinau, bet Jurgitos krepšiukas – jau labai smulkiom priemonėm pagamintas:).

Mums net truputį baigu pasidarė, kad ji turi kokių antgamtiškų galių priversti vąšeliu nertą medžiągą taip stovėti, ir gerokai palengvėjo, kai atidžiau patyrinėjusios radome kartoninę formą.

Užtai Jolantos nertas krepšelis Daliai tai tikrai stovėjo ir be vidinio turinio – 

pati atsistebėti negalėjau!

Laiminga Dalia galės jį greitai eiliniu megztuku užpildyti;).

Dalia išsitraukė Jolantą ir jos veidas byloja, su kokia rimta užduotimi ji buvo susidūrusi.

Sugalvojusi Jolantai krepšelį-rankinę iš lino ir plonyčio Noro derinio, Dalia visokius derinius bandė, kad priderintų prie Jolantos paltukų – rankinė juk turi derėti! –

bet gražiausias spalvinis derinys pasirodė truputį nutolęs nuo žinomų Jolantos drabužių. Pasvarsčiusi Dalia nusprendė, kad prie gražaus rankinuko galima įsitaisyti ir naują paltuką;).

Užtai prie dabartinio Jolantos megztinio naujas daiktas tiko puikiai!

Jolanta išsitraukė Joaną,

kuriai tiesia dovanų krepšelį per visą stalą.

Ištaukusi pagrindinę dovaną – nertą krepšiuką, 

Joana žiūri, jog dovaninis maišelis nelabai patuštėjo;).

Jame dar pilna visokių (įtariu, skanių) gėrybių, kurio gerokai praskaidrina mezgimo procesą;).

Susipakavusi gautą dovanėlę,

Joana traukia savąjį krepšelį, 

kurį nunėrė Virginijai jos pageidautų natūralių žemės spalvų (ta skani šventiška oranžinė juosta – ant žemės gulintis apelsinas:)).

Jos krepšiukas iš tiesų STOVI!

Joana labai gudriai įnėrė į tarpus storą virvę. 

Tik va smulkmenėlė – virvė buvo ne jos, o anūko Tumo, kuris dosniai savo lobį močiutei pasiūlęs, netrukus ėmė nerimauti, ar ne per daug jau ji čia naudojama…

Teko sustoti;).

Virginija išsitraukė Gitaną,

kuriai numezgė savo firminiais spalotais raštais tikrą rankinę – su tvirtu pamušalu ir rimtomis rankenomis.

Gitana ramiai su ja galės prie mezginio ir kompiuterį su visais kitais reikalais susikrauti ir švytruoti pasirodydama:).

Gitana uždaro ratą – ji išsitraukė Aušrą,

kuriai keliauja kol kas paslėptas dovaninėje pakuotėje krepšelis,

dėl jo dar vyksta kažkokios diskusijos;),

ir pagaliau – paskutinė paslaptis atskleista!

Negalėjau išmesti nei vienos tokios laimingos Aušros nuotraukos,

todėl prašom – džiaugsmingas keleidoskopas:).

Su fejerverkais iš maišelio!

Paskui visos sustojome prie eglutės su savo naujais mezgimo krepšiais prie eglutės bendrai nuotraukai.

Ir tada atėjo eglutės eilė. Kristina išsitraukė savo žymiąją saldainiukų girliandą ir kaip šventėse perkerpama atidarymo juostelė, mūsų šventėje ji apsivyniojo eglutę, kad būtų padėtas paskutinis pasiruošimo taškas ir oficialiai atidarytas šventinis periodas!

 

Trumpam užbėgusi Palmyra dar kartą patikino, kad gyvenime atsitiktinumai – labai retas atsitiktinumas;). Šventinis vakaras buvo karminių dovanų metas. Mūsų buvo septyniolika dalyvių (Jolanta susekė, kad mes nuo to skaičiaus niekur pasitraukti negalime;)), tiek pat, kiek ir gimtadieninių skarų projekte, o 17 – Vandenio skaičius, pastarasis susijęs su klubine veikla, bendraminčiais. Reikalingi komentarai? 

Labai ačiū visoms šventės dalyvėms ir smagiai palaikymo komandai. Ateina laikas pildyt krepšelius naujais siūlais ir šventiniais mezginiais:).{jcomments on}

Pirmi pasiruošimai būsimai MZ eglutei man, gyvenančiai tos dienos gamtos ritmu, yra tikras iššūkis. Pačioje spalio pradžioje, atšventus parduotuvės gimtadienį, vos tik ruduo spėja apšilti kojas ir patogiau įsitaisyti pilnateisio valdovo soste, jau reikia skelbti būsimų kalėdinių mainų temą ir traukti burtus – kas, kam ir ką – ir po truputėlį pradėti ruoštis ateinančioms šventėms…

 MZ eglutė – jei ne pirmasis, tai tikrai vienas pirmųjų kalėdinių vakarėlių Vilniuje ir tokiai progai parduotuvė taip pat ima anksti puoštis:). Tik gruodžio pirmąją atsiranda Advento vainikas, jau su juo atkeliauja ir eglutė.

Kol kas visai be šventinių papuošimų, tradicija jau tapo kasmet Kristinos specialiai jai gaminama girlianda, ji pirmoji savo žiburėliais nušvies šventėms kelią. Tik žvaigždė viršūnėje primena, kad jau laikas… 

Pirmą kartą parduotuvė pasipuošė ir tikrais kalėdiniais augalais – bugieniais iš Jolantos sodo:).

Pamažu renkasi kompanija,

pasirodo ir mūsų šio vakaro operatorius Kipsas.

Šiandien ketvirtadienis, todėl traukiami mezginiai – privalomas kiekvieno klubo susitikimo atributas,

tik šį ketvirtadienį mezgame prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo.

Aš paprastai prieš kiekvieną renginį labai jaudinuosi, bet šis buvo labai gera išimtis ir net nenustebau, kad Kristina pagavo mus su Dalia linksmai kvatojančias.

Kompanija gausėja ir mes pradedame savo dovanų ratą.

Kas pirmas drąsiausias? Aš…;) 
Šiemet aš išsitraukiau Laimą, kuri susirgo ir negalėjo dalyvauti šventėje, todėl tik pristačiau savo paruoštą dovanėlę.

Pageidavimų lapelyje Laima parašė tik vieną norą – kad jos mezgimo krepšelis turėtų užsegimą. Bet tą vakarą, kai traukėm burtus, visų lapelius sumečiau į didelį nertą siūlams laikyti skirtą krepšį ir šalia sėdėjusi Laima garsiai pasvarstė, kad smagu būtų ir tokį turėti. Aš išgirdau ir nieko nelaukdama ėmiausi šį tik išsakytą norą vykdyti. Parduotuvėje aktyviai naudajamus krepšius nėriau pagal šį modelį, tikėjausi, kad bus smagu parsinešti namo dalelę MZ, tik Laimai parinkau labai įdomius siūlus, seniai jau rūpimus išbandyti ir spėju, istorikei jie taip pat turėtų būti įdomūs. Gaminti iš senovinės norvergų avių veislės Spelsau, beveik išnykusios, tik dabar aktyviai imtos saugoti ir veisti. Labai tvirta, tikrai ne pati švelniausia (gal tai ir lėmė jos nepopuliarumą mūsų dienomis?) vilna, ji buvo naudojama drabužiams megzti, gobelenams austi, vikingai iš jos gamindavosi savo laivams bures. Lietuvoje iš jos gaminami krepšiai siūlams;).

Bet laikas ėjo ir man kažkaip ramybės nedavė tas parašytas užsegimas. Prie didelio krepšio jo neprilipdysi, ten jo ir nereikia, tai aš visai prieš pat šventes nusprendžiau, kad norvegiškam maišui įpakuoti labai tiks nedidelis lietuviškas mezginių krepšelis (jį laikau pirmoje nuotraukoje). Buvau sumaniusi užtrauktuką, bet labiau už jį nederantis prie mezginio daiktas tėra tik lipdukas, tai pritaikiau gudrų pagalvės užvalkalo principu sukonstruotą viršų, nusižiūrėtą iš vienos olandės. Siūtuose jos maišeliuose jis veikia 100%, bet megztas daiktas elastingesnis, tai prie išmanios konstrukcijos teko pridėti ir tikrą magnetinį užsegimą. Kaip pageidauta:).

Kadangi Laimos nebuvo, tai atidėjusi jos dovanėlę į šoną, turėjau džiaugsmo antrą kartą sakyti kalbą, pavaduodama sergančią šventės dalyvę. „Išsitraukiau Editą, lapelių traukimo dieną ir susipažinome, nes ji sėdėjo šalia manęs! Tai beliko tik pasigriebti jos idėją, kad būtų smagu maišelius traukti vieną iš kito, tai tokiu matrioškos principu ir padariau – „darbinis” maišelis, romantiškasis ir mezgėjos apyrankė-kišenėlė, kad mezgimo smulkmenos visad būtų po ranka, keletą įdėjau :)”.

Aš už Laimą Editą bučiavau, o Jurgita padėto išlukštenti labai vingriai užpintą pakuotę;),

iš kurios visai kaip matrioškas Edita vieną po kito traukė maišelius įvairioms progoms

ir apyrankę su pilna kišenėle:).

Edita išsitraukė Audronę, kuri net neįtaria, kokį ilgą kelią jos dovana nukeliavo.

Specialiai šiai progai Edita įvaldė naują tuniso vąšelio techniką

ir pasiremdama Kristinos receptu nunėrė Audronei projektų krepšelį.

Maišelis, pasirodo, paslėptas po kojininių siūlų sruogom ir naujais išmaniais virbalais – Edita žinojo, kad kojinės yra vienas Audronės mėgstamų mezginių.

O štai ir maišelis – tokio idealaus nedideliam projektui (ar tiems dviems siūlų kamuoliukams;)) dydžio

ir labai Audronės spalvų:).

Audronė išsitraukė Jolantą ir,

galvodama apie šios pamėgį įdomioms konstrukcijoms, 

sumeistravo japoniško origamio stiliaus projektų krepšį. Prie japoniško maišelio – saga su žydinčia sakuros šakele (Kristina ją kaip tik ir tikrina;)),

o prie šventinės nuotaikos – apelsino formos šokoladas, kuris dar nei vienam projektui nepakenkė;).

Jolanta išsitraukė Gražvydę ir ši taip pat pradžioje buvo apdovanota kalėdine bugienio šakele,

o prie šakelės

ir maišelis…

Sveikinimo bučinys

ir – ta dam!- išpakuojam! 

Nukeltom akim ir trumpom eilėm megztas krepšelis gali būti panaudojamas labai universaliai. Užriši raištelį su kutukais ir turi normalų uždarą maišelį, o gali lenkti per spalvų pasikeitimo liniją ir turėsi krepšelį, kur viskas atvira ir po ranka.

Gražvydė išsitraukė Vilmą iš ši jau už galvos užsiėmusi žiūri, kaip po stalu brazdinama įspūdingo dydžio pakuotė;).

Vilma neseniai įsitaisė du labai padykusius ir labai meilius jaunus katinėlius, kurie ne mažiau už ją mėgsta ir megzti, ir siūlus vynioti.

Gražvydė todėl sugalvojo tokį uždarą indą, kad siūlas tik pro tarpelį lįstų.

Kadangi ji su vąšeliu nėra labai glaudžių santykių užmezgus, tai sumanymas pareikalavo nemažai naujų kompetencijų, kurių įvaldymas, aišku, neapsiėjo be anekdotinių situacijų.

Vilma pakuoja…

ir štai – firminės Gražvydės uogytės persikėlusios į vąšelį

ir standus uždaras krepšys su mažu langeliu katei siūlui. Spėju, mezgantys Vilmos įnamiai ir jį labai palankiai įvertins;).

Vilma žiūri į mano pusę:).

Aš jokių pageidavimų neturėjau, nes tada ir jauti, kad tai tikra DOVANA.

Tą supranta ir dar mokyklos nelankanti Vilmos anūkė, pasakiusi (cituoju iš atminties, tai galiu netiksliai), kad jei pasakai, ko nori, tai joks čia nebe siurprizas.

Su šventiniu apsikabinimu pas mane atkeliauja TIKRAS SIURPRIZAS!

Net ne mezgimo krepšelis, TIKRAS rankinukas, tankiai, kaip Vilma moka, sunertas iš natūralaus šilko. Su rankų darbą liudijančia etikete

ir plačia mano šypsena, liudijančia, kokia aš laiminga:). Panaudojau naują rankinę tą patį vakarą grįždama namo – ji superinio patogumo, gražumo ir… talpumo. Galėsiu susidėti visą antklodę, jei kada vėl sugalvosiu tokią megzti ar nerti ir dar tilps visas gyvenimas šalia:). Ačiū!!!

Pirmą ratą pradėjusi, jį ir užbaigiu. Darom mini pertraukėlę (iki rytdienos), kol atsiras antras drąsus:).{jcomments on}