Archyvas 2018

Leinen los siūlą sudaro pavelti vilna ir linas. Pastarasis išbalintas suteikia vilnai labai įdomią tekstūrą, “žilumą”, puikų kritimą ir tokį lengvą vasarišką atspalvį. Tegul vilna vyrauja (jos yra 70%), bet išgirdus apie sudėtyje esantį liną, automatiškai paslenki šį siūlą vasaros link;).

Parinkus šiam siūlui tokį trumpom rankovėm megztuko modelį, Dovilė turi idealų rūbą artėjančioms dienoms. Kol kas vakarams ir rytams, bet ruduo kasdien vis artyn…

Lygus raštas leidžia pilnai atsiskleisti siūlo gražumui ir išryškina įdomią modelio konstrukciją,

o pasirinkta beveik juoda spalva suteiks megztukui VIP statusą garderobe, nes sunku rasti, prie ko jis nederėtų:).

Dovilės Jakutytės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Leinen Los 9895, modelis – “Dusk“.{jcomments on}

Dar viena fantastiška Kristinos lininė skara pagal tą patį Annos modelį. kurio didžiulis gerumas yra tas, jog tokios pačios skaros antrą kartą praktiškai neįmanoma numegzti:). Nebent turi tokį tikslą ir užrašinėji kiekvieną akį;). Bet kas iš mūsų taip mezga???

Dažniausiai mezgam taip, kaip ir Kristina: tas pats bazinis receptas, bet spalvos kaskart kitokios, kitokie intervalai, kitokie santykiai. Parašiau žodžius “tas pats modelis” ir pati susimąsčiau, kiek ten “to paties” yra. Tas pats turbūt yra įdomumas vis kitaip tą receptą apžaisti. Pati žinau, ką reiškia tokį kabliuką praryti. Kai aprašymas labai tikslus ir pažodinis, dažnai užtenka vieną kartą tą kelią nueiti ir jau dairaisi naujo. O čia yra tik principas, nei forma, nei dydis, nei spalvų santykiai nesikartoja. Net raštas gali būti kitoks, nors ripsas čia yra tikrai labai patogus. Galvoje idėjos tuomet kaip fontane vanduo tik veržiasi, įgyvendinamos prašosi.

Kaip pamačiau Kristiną mezgant dar vieną interpretaciją, visai negalvodama leptelėjau; “O, ir vėl tas pats modelis, kiek gi jų gali būti?”. Kristina greit pagavo sviedinuką ir metė atgal: “Mano skaros, kiek noriu, tiek ir mezgu”. Neištvėrusi garsiai nusikvatojau iš situacijos, nes pati ir galvoju, ir darau tą patį. Ir taip pat atsakinėju į kvailus klausimus:).

Mes juk tam ir mezgam, kad norim. Ką norim ir kiek norim. O tokių gražių skarų tebūna kuo daugiau!

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš lietuviško 4 gijų lino, modelis – “Short Rows Shawl“.{jcomments on}

Mezgėjų gyvenime pasitaiko pertraukų, ne visuomet nuo mūsų priklausančių ir ne visuomet džiugių. Bet, perfrazuojant poetę, “mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia – į jaunystės universitetą, iš kalėjimų ir iš tremties, iš kapų ir miglotų nostalgija didmiesčių…”

“Po pusės metų pertraukos grįžtu į mezgėjų gretas. Kaip visada – padeda riešinės. Įkvėpimo semiuosi iš I.F.Juškienės knygos. Permezgiau dvi poras riešinių, savaip parinkdama karoliukų spalvas. Vienas nespalvotas paverčiau spalvotomis. Riešines dovanosiu toms, kurių rankos padėjo man sveikti ir susigrąžinti galimybę megzti.”

Teįkvepia šis išties karališkas sugrįžimas, ką iš kelionių, ką iš ligų, ką iš vasaros karščių. Teprimena jis ne tik mėgstamą užsiėmimą, bet ir mūsų pasididžiavimą – riešines.

Esame be galo laimingi, Irenos Juškienės dėka turėdami galimybę prisiliesti prie mūsų paveldo ir ten įkvėpimo ir žinių pasisėmę keliauti toliau – kurti naujus raštus, derinti savo spalvas ir aktualizuoti tautinio kostiumo detalę šiuolaikiniame gyvenime. Ruduo ne už kalnų, kodėl nepasirengus pasitikti šalnas nepaprasto puošnumo juvelyriniais mezginiais?

Aldonos Puteikienės megztos riešinės, laiškas ir nuotraukos. Siūlai –  Rosarios4 Merino Land 09, 11. Riešinių raštai – iš I.Juškienės knygos “Riešinės”.  Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio “Filomatai” (ciklas “Vitražas Vilniaus Universitetui”).{jcomments on}

Dvi palaidinės – sau ir mamai. Iš pirmo žvilgsnio vienodos, bet atidžiau įsižūrėjus pastebimi jautrūs skirtumai – dydis, lapelių simetrija rašte…

“Dėl nuoseklumo, matyt, turėčiau kažką panašaus numegzti dukrai ir sesei :), bet gal vėliau…”

Vilmos Butkutės megztos palaidinės ir nuotraukos (su tokio pat rūbo laukiančia dukra;)). Siūlai – Rosarios4 Bairro Alto 07.{jcomments on}