Archyvas 2015

Tęsiam vakarykštį pasakojimą ten, kur vakar baigėm – Rasos namuose. Iškeliauti pasiruošę šie megzti ir velti dubenėliai.

Riešutams, ranktams, sagoms ar nedideliam mezginukui.

Dailiai supakuoti jie keliauja į kitus namus –

pas Editą:).

Edita ištraukė Vilmą

ir numezgė jai kažką labai didelio ir labai blizgančio;)).

Atsiprašau, didelę, bet visai neblizgančią entrelac pagalvėlę

mylimiausių Vilmos spalvų:).

Trumpas ratas, Vilma prasidėjęs, ja ir užsibaigia. Naują pradeda Gitana, ištraukusi Dangirutę. Ką jai megs, Gitana susapnavo ir atėjo kitą rytą į parduotuvę siūlų tam reikalui. Buvom abi su Dalia, tai pradėjom smalsauti. Ką Gitana ištraukė, aš žinojau anksčiau, nes pasisakė pasitarti. Tai aš maniau, kad ir toliau viskas bus pasakojama. Bet po pranašiško sapno Gitana pareiškė, kad viskas, atvirumo valanda pasibaigė. Teko laukti vakarėlio;). O susapnavo ji nuostabiai gerą dalyką – “the beekeeper’s quilt“. Dvipusiai kimšti šešiakampiai lipdosi į kokį tik nori formos korį. Gitana Kalėdoms nulipdė tokią pagalvėlę, ant kurios ir prigulsi, ir ant kėdės padėjęs prisėsi. O panorėjęs tęsi toliau. Gali net visą lovatiesę po koriuką sunešti. Aš tai pasvajojau apie lovos galvūgalį, kai gavau šią dovaną. Tik laikinai, nes Dangirutės tą vakarą nebuvo, bet svajoti gi galima?:).

Dangirutė paliko savo dovanėlę Kristinai – nertą pagalvėlę, kurią derino prie prisistatymo laiškelyje rastos vizijos.

 

Dangirutė negalėjo ir traukime sudalyvauti, tai manęs paprašė. Aš ištraukiau nežiūrėdama ir nuskenavau lapelį. “Geriau ir pati nebūčiau išsitraukus”,- sulaukiau atsakymo.

Pasidėjus pagalvėlę Kristina traukia savo dovanėlę.

Kas joje?

Šis maišelis keliauja pas mane!!!

 

O maiše – iš tiesų katė:).

Ne bet kokia – nepaprasti graži, gerai pamaitinta ir be galo skaniai kvepianti.

Katinukas ne šiaip koks iš gatvės.

Jis atkeliavo maiše kartu su savo pasu:

Kad tvirtai tarpduryje stovėtų, jis turi net tikras lateksines pėdutes:).

Kažkaip tarp durų nepasirodė man gera vieta tokiam prašmatniam katinui, greičiau ant krūtinės, šildyti ir kvėpinti. Vakare jis buvo konfiskuotas vaikų, kad skaniai kvepėtų pas juos…

Kristinos sūnaus Šarūno mokykloje jis paliko savo vyresnį brolį. Turbūt daugelis iš mūsų tam vakarėliui taip ruošėsi. Rasa mezgė 4 dubenėlius, kad išrinktų 3, Edita bandė įvairias spalvas ir siūlus pagalvėlei, aš užsakinėjau visų rūšių mechanizmus savo dovanėlei…

Aš išsitraukiau Birutę, kuri atėjo Į MZ mainus atvira viskam ir turėdama vieną norą – susipažinti.

Vis sukau galvą, kaip prisistati pati, ir MZ pristatyti. Vienas ryškiausių mezginių mano gyvenime buvo spalvotos kepurės iš A.Zilboorg knygos “45 Fine & Fanciful Hats to Knit“. Šią knygą vyro draugas atsiuntė iš Amerikos, kai dar buvo sunku ir nepaprasta tokių dalykų gauti. Mezgiau iš jos pačias įvairiausias kepures dar gerokai iki MZ, išlikusios atkeliavo į parduotuvę kaip pirmi pavyzdėliai įkvėpimui. Jos iš tiesų, ir įkvėpė, ir pralinksmino ne vieną…:).

Kadangi metų tema buvo mezginiai namams, tai paprasta beretė netiko. Bet paprasta beretė labai tiko… laikrodžiui.

Baisiai smagu buvo kitą dieną gauti Birutės nuotraukas, kuriose naujas laikrodis jau ant sienos:).

Susipažinti jai pasisekė tik per pusę, mat pati Birutė ištraukė savo draugę, ją į MZ ir atvedusią…

Puikiai pažinodama ir Sigitą, ir jos namus, ji nunėrė draugei patį tinkamiausią daiktą.

Toks daiktas yra jos pačios namuose ir vadinasi cilindru.

Tuščias cilindro formos maišelis su užtrauktuku priglaudžia Birutės namuose svečių antklodę ar kokį kitą ne kasdien naudojamą minkštą daiktą ir virsta patogia pagalvėlę. Ir kamšalo jai papildomo nereikia, ir daiktas savo vietoj, į spintą nesibrauną. Turbūt nei vienai mezgėjai nereikia aiškinti, ką į jį dėti?;)).

Sigita, nepažinodama artimai ištraukto žmogaus, nusprendė numegzti tai, kas gražu jai pačiai. Kaip pirštu į akį pataikė!

Jos dovanėlei teko pakeisti kryptį –

ir ji atiteko Eglei.

Kad akis džiugintų ramiom avyčių spalvom, o prireikus būtų ką paskaičiuoti prieš miegą:).

Eglė ištraukė Gitaną.

Ir taip gerai supakavo savo dovanėlę,

kad Gitanai teko gerokai privargti ;).

O kai jau pramušė ledą, rado sidabrą –

kruopščiai ir dailiai nertą krepšelį.

Pramušus sidabrą,

pasirodė auksas!

Nertos snaigės artėjančioms šventėms…:)

Kai kam šie mainai pasirodė per sudėtingi dėl neapibrėžtos temos. Niekas nenorėjo atsidurti situacijoje, kai padovanojęs puodkėles, gauni pledą dvigulei lovai. Todėl kitiems metams Rasa jau sugalvojo temą – konkrečią. Ir aš dar vieną atsargoj turiu. Teliks tik raštus ir spalvas pasirinkti…

Šiais metais pats populiariausias daiktas pasirodė besanti pagalvėlė. Ir nors gavusios jas meiliai glaudė ant kelių ir nelabai norėjo skirtis, nusprendėm padaryti bendrą jų nuotrauką.

Čia dar tik pasiruošimas – įdėjau šitą nuotrauką dėl juokingo sutapimo. Tamsios žmogaus ir avies kojos…

 

O čia jau visos pagalvėlės! Kažkas, paglostęs Dangirutės koriuką, pasijuokė, kad toks labai patiktų bet kokiam katinui. Mano katuko antrą kartą kviesti nereikėjo…

Vakarėlis baigiasi.  Ką rodo laikrodis? “Laikas megzti!” :))))), komentuoja Vaida…

Rasos dubenėliai megzti iš dvigubos Sirri 5/3 vilnos ir trigubos 5/2 31,32, C26 ir C15, modelis – “Felted Bowls“. Edita numezgė entrelac technika pagalvėlę iš Zauberwolle 1508 (šešėlis). Kvapnusis Kristinos katinukas megztas iš islandiškos Plotulopi 0001, 1030, 0009, modelio nežinau, bet gal paso, tegu ir be parašo dar, užteks?;). Laikrodžio kepurės models – “Beret #1“, siūlai – įvairių spalvų fingering storio vilna. Kur ganosi Eglės pagalvėlės avytės, gal parašys Sigita:){jcomments on}

 

Eglutes prekybos centrai pradeda puošti tuoj po Vėlinių, čia jau nieko nenustebinsi, MZ truputį atsilieka. Bet tokio ankstyvo kalėdinės vakarėlio, kuris įvyko pas mus praeitą ketvirtadienį, turbūt nematė niekas:). Su laiku mes nelenktyniaujam, viskas specialiai sumanyta gyvenimui palengvinti, o ne apsunkinti. Dar vienas vakarėlis (ir dar viena dovana!) gruodžio gale nedaug kam sukelia šventiškų minčių ir teigiamų jausmų;). Tas laikas ir taip intensyvus ir prikimštas kaip šventinis paukštis. MZ eglutės tikslas – kalėdinio sezono atidarymas, kai apsidovanojusios ir smagiai nusiteikusios pradedam gyventi pagreitintu gruodžio ritmu.

Vakarėlis, kaip ir pridera ketvirtadieniui, su mezginiais, pasisėdėjimais ir vaišėmis. Gausiom ir šventiškom – čia jau duoklė eglutei:).

Kas atėjo keistis dovanomis, kas – kaip Hana – pagauti šventišką nuotaiką.

Pirmas pas mus mainus pradeda skubantis arba drąsiausias. Skubančių tądien nebuvo, pradėjo didvyriškiausias žmogus. Anoks čia didvyriškumas dovanėles teikti, sakysite. Taip ir yra. Tik Jolanta kitokių nuotykių buvo “šventinę” dieną apturėjusi. Ji išsitraukė Dalią ir labai galvojo, kuo ją apdovanoti. Mezgė iš ploniausių siūlų, siuvo, siuvinėjo. Pasidėjo jau paruoštą dovaną ant stalo, kad ryte nufotografuotų, o vakare įteiktų. Ryte dovanėlė jos laukė tokiu pavidalu. Ir ne ant stalo…

Jolantos šuo nieko neima nuo stalo, o katė greičiausiai nieko negraužia, bet kartu jie – komanda, o komandoje slypi oho kokie pajėgumai!!!

Kiek žmonių pultų į neviltį ir paniką, sulaukę tokio rytinio siurprizo! Jolanta susiėmė ir tą pačią dieną paruošė naują dovaną.

Dalia gavo namams naują augintinį, kuris prireikus (ir susukus) galės virsti kokia tik nori pagalvėle, durų šildytuvu

ar pavaduoti kokį nesamą šeimos narį;).

Krepšelyje atsirado net naujas kalėdinis vainikas, pražydęs šį kartą ne gėlėmis, o paukšteliais:).

Dalia ištraukė Aušrą ir negalėjo atsistebėti, kaip sutapo judviejų norai.

Dalia dar prieš traukimą buvo nusiteikusi megzti krepšelį projektui nešiotis, o Aušra turėjo tokį vienintelį pageidavimą.

Krepšiukas nesitampantis (Dalia specialiai tam reikalui įvaldė tuniso vąšelį ratu) ir nemenkas. Dalios paskaičiavimu, jame turi tilpti megztinis ir Noro ritė. Manau, abi viena kitą suprato;)).

Kol krepšiukas keliauja ratu,

Aušra ruošia savo dovanėlę.

Ji išsitraukė žmogų, kuriam patinka ruda, žalia ir mėlyna spalvos. Gal aš?

Deja, tai Jurgita;).

Aušra numezgė jai knygos aplankalą su skirtuku, o dovaninį popierių pakeitė kalėdinis rankšluostis.

Žiūriu į ją MZ knygų lentynose ir negaliu patikėti, kad tai ne aš mėgstu šias spalvas.

Knyga kaip čia visą laiką gyvenusi…;)).

Jurgita jau antrus metus iš eilės ištraukia Rimą.

Jai įteikia gražią šventišką dėžutę.

Kas joje? Rima atėjusi ne viena, su anūke, tai neturėjo pati vargti pakuodama.

Kaspinėlis pagalbininkės tuoj buvo nurištas

ir pasirodė dėžutės viduryje pasilėpę eglutės bumbulai.

Tokio gero dydžio,

kad tiks ir ant eglutės,

ir ant mažų pirščiukų:).

Rima išsitraukė dienos heroję Jolantą

– jai keliauja didokas šventinis paketas.

O jame – tikra avis!

Ji pasako labas

ir bėga ratu per rankas pasirodyti,

kad jau kitą rytą jaukiai įsikurtų naujuose namuose, kur jai bus tikrai gera…

Ratas užsidarė, naują pradeda Vilma. Ji išsitraukė Rasą,

kuriai numezgė pagalvėję jos santūriems skandinaviško stiliaus namams.

Ne tik dailiai numezgė, bet ir kruopščiausiai įsiuvo užtrauktuką ir viduriuką.

Pagalvėlė jau savo tikruose namuose:).

“Pagalvojau, kad man labai pasisekė. Turbūt iš visų visų vakarykščių dovanų, jei sakytų, imk kas labiausiai patinka, aš rinkčiausi savąją… Ji ir labai graži, ir žiauriai tinka mūsų namams. Suprantu, kad swapuose ne gaunamas daiktas yra svarbiausia, bet aš vis tiek labai džiaugiuosi:)”

Rasos namuose darom pertraukėlę, ryt pradėsime ten pat:).

Dalios krepšelis nertas tuniso vąšeliu iš Bergere de France Sonora 22010, 22052, 22057, saga – Union Knopf. Aušros knygos aplankalas megztas iš Rowan fine tweed 361, 365, 370. Jurgitos kamuoliukų siūlų nesuseku, modelis – “Knitted Ball“. Rimos megztos avytės ganosi čia – “Bobble Sheep Pillow“. Vilmos megzta pagalvėlė iš Rowan fine tweed  360, 370, 373, 383. Rašto neatseku, gal Vilma išduos komentaruose.{jcomments on}

 

 

Belaukiant reportažo apie vakarykštę eglutę – dar vienas mezginys namams. 

Taip pat pledas, kurio pagrindas – neįvykusio megztinio iš Noro Flower Bed siūlai. Prie jų atsirado draugiškų kaimynų, kurie vykusiai pabrėžė turtingą ir subtilią spalvinę gamą.

Jei vakarykštį Vaidos pledą galite ramiai nustumti kitam gyvenimui, nes dabar vakarai užimti, norisi relakso, o ne įtempto schemo sekimo, tai tokį jaukų, spalvingą, šiltą ir labai gražų pledą sėkmingai visi nusimegsim tais pačiais vakarais.

Mezgantis žmogus retai pritrūks siūlų (greičiau atvirkščiai), susirenkam visus maždaug vienodo storio ir mezgam ripsu. Pats paprasčiausias raštas šiame mezginyje pataikytas į dešimtuką. Jis lengvai juda, yra dvipusis, turi apimtį ir yra labai gražios tekstūros. Spalvoti dryžiukai kiek kitaip atrodys ten, kur spalvos susikerta gerojoje pusėje, ir ten, kur megzta išvirkščiom. Nuo to tik turtingiau ir turiningiau – du skirtingi pledai viename:).

Anksčiau man būtų kiek gaila tokių prašmatnybių namų mezginiui, o dabar galvoju, kad jie labiausiai to nusipelnę. Dažniausiai ir ilgiausiai naudojami, niekada neišeina iš mados, visada po ranka ir po akimis.

Susigundėt?:)

Daivos Janavičienės megzta atklodytė iš Noro Flower Bed 148 &Co.{jcomments on}

 

 

Šio vakaro eglutės MZ tema – mezginiai namams. Neįsivaizduojantiems, kas tai galėtų būti, demonstruoju naująjį Vaidos pledą iš trigijės estiškos vilnos. 

Nepaprasto gražumo, šiltumo, gerumo ir patogumo daiktas. Dydis? Spindulys – 85 cm.

Tinkamas dovanoms turbūt tik tam, su kuriuo mūsų širdys susitikusios jaučiasi laimingos, ramios ir saugios. Kaip namuose. Ar kieno širdyje turime savo ramų uostų, savo jaukų kambarėlį. Ar kam norim padovanoti NAMUS.

Puikus projektas ilgiems žiemos vakarams. Tik įsivaizduokit, kokia šiluma jis, augantis, guls mums ant kelių…. O ką mezgėjos dovanoja savo pomėgio draugėms, pamatysime šįvakar:)

Vaidos B. megzta ir fotografuotos antklodė iš Aade Long 8/3 (balta), modelis – “Tree Rings“.{jcomments on}