Tęsiam vakarykštį pasakojimą ten, kur vakar baigėm – Rasos namuose. Iškeliauti pasiruošę šie megzti ir velti dubenėliai.
Riešutams, ranktams, sagoms ar nedideliam mezginukui.
Dailiai supakuoti jie keliauja į kitus namus –
pas Editą:).
Edita ištraukė Vilmą
ir numezgė jai kažką labai didelio ir labai blizgančio;)).
Atsiprašau, didelę, bet visai neblizgančią entrelac pagalvėlę
mylimiausių Vilmos spalvų:).
Trumpas ratas, Vilma prasidėjęs, ja ir užsibaigia. Naują pradeda Gitana, ištraukusi Dangirutę. Ką jai megs, Gitana susapnavo ir atėjo kitą rytą į parduotuvę siūlų tam reikalui. Buvom abi su Dalia, tai pradėjom smalsauti. Ką Gitana ištraukė, aš žinojau anksčiau, nes pasisakė pasitarti. Tai aš maniau, kad ir toliau viskas bus pasakojama. Bet po pranašiško sapno Gitana pareiškė, kad viskas, atvirumo valanda pasibaigė. Teko laukti vakarėlio;). O susapnavo ji nuostabiai gerą dalyką – „the beekeeper’s quilt„. Dvipusiai kimšti šešiakampiai lipdosi į kokį tik nori formos korį. Gitana Kalėdoms nulipdė tokią pagalvėlę, ant kurios ir prigulsi, ir ant kėdės padėjęs prisėsi. O panorėjęs tęsi toliau. Gali net visą lovatiesę po koriuką sunešti. Aš tai pasvajojau apie lovos galvūgalį, kai gavau šią dovaną. Tik laikinai, nes Dangirutės tą vakarą nebuvo, bet svajoti gi galima?:).
Dangirutė paliko savo dovanėlę Kristinai – nertą pagalvėlę, kurią derino prie prisistatymo laiškelyje rastos vizijos.
Dangirutė negalėjo ir traukime sudalyvauti, tai manęs paprašė. Aš ištraukiau nežiūrėdama ir nuskenavau lapelį. „Geriau ir pati nebūčiau išsitraukus”,- sulaukiau atsakymo.
Pasidėjus pagalvėlę Kristina traukia savo dovanėlę.
Kas joje?
Šis maišelis keliauja pas mane!!!
O maiše – iš tiesų katė:).
Ne bet kokia – nepaprasti graži, gerai pamaitinta ir be galo skaniai kvepianti.
Katinukas ne šiaip koks iš gatvės.
Jis atkeliavo maiše kartu su savo pasu:
Kad tvirtai tarpduryje stovėtų, jis turi net tikras lateksines pėdutes:).
Kažkaip tarp durų nepasirodė man gera vieta tokiam prašmatniam katinui, greičiau ant krūtinės, šildyti ir kvėpinti. Vakare jis buvo konfiskuotas vaikų, kad skaniai kvepėtų pas juos…
Kristinos sūnaus Šarūno mokykloje jis paliko savo vyresnį brolį. Turbūt daugelis iš mūsų tam vakarėliui taip ruošėsi. Rasa mezgė 4 dubenėlius, kad išrinktų 3, Edita bandė įvairias spalvas ir siūlus pagalvėlei, aš užsakinėjau visų rūšių mechanizmus savo dovanėlei…
Aš išsitraukiau Birutę, kuri atėjo Į MZ mainus atvira viskam ir turėdama vieną norą – susipažinti.
Vis sukau galvą, kaip prisistati pati, ir MZ pristatyti. Vienas ryškiausių mezginių mano gyvenime buvo spalvotos kepurės iš A.Zilboorg knygos „45 Fine & Fanciful Hats to Knit„. Šią knygą vyro draugas atsiuntė iš Amerikos, kai dar buvo sunku ir nepaprasta tokių dalykų gauti. Mezgiau iš jos pačias įvairiausias kepures dar gerokai iki MZ, išlikusios atkeliavo į parduotuvę kaip pirmi pavyzdėliai įkvėpimui. Jos iš tiesų, ir įkvėpė, ir pralinksmino ne vieną…:).
Kadangi metų tema buvo mezginiai namams, tai paprasta beretė netiko. Bet paprasta beretė labai tiko… laikrodžiui.
Baisiai smagu buvo kitą dieną gauti Birutės nuotraukas, kuriose naujas laikrodis jau ant sienos:).
Susipažinti jai pasisekė tik per pusę, mat pati Birutė ištraukė savo draugę, ją į MZ ir atvedusią…
Puikiai pažinodama ir Sigitą, ir jos namus, ji nunėrė draugei patį tinkamiausią daiktą.
Toks daiktas yra jos pačios namuose ir vadinasi cilindru.
Tuščias cilindro formos maišelis su užtrauktuku priglaudžia Birutės namuose svečių antklodę ar kokį kitą ne kasdien naudojamą minkštą daiktą ir virsta patogia pagalvėlę. Ir kamšalo jai papildomo nereikia, ir daiktas savo vietoj, į spintą nesibrauną. Turbūt nei vienai mezgėjai nereikia aiškinti, ką į jį dėti?;)).
Sigita, nepažinodama artimai ištraukto žmogaus, nusprendė numegzti tai, kas gražu jai pačiai. Kaip pirštu į akį pataikė!
Jos dovanėlei teko pakeisti kryptį –
ir ji atiteko Eglei.
Kad akis džiugintų ramiom avyčių spalvom, o prireikus būtų ką paskaičiuoti prieš miegą:).
Eglė ištraukė Gitaną.
Ir taip gerai supakavo savo dovanėlę,
kad Gitanai teko gerokai privargti ;).
O kai jau pramušė ledą, rado sidabrą –
kruopščiai ir dailiai nertą krepšelį.
Pramušus sidabrą,
pasirodė auksas!
Nertos snaigės artėjančioms šventėms…:)
Kai kam šie mainai pasirodė per sudėtingi dėl neapibrėžtos temos. Niekas nenorėjo atsidurti situacijoje, kai padovanojęs puodkėles, gauni pledą dvigulei lovai. Todėl kitiems metams Rasa jau sugalvojo temą – konkrečią. Ir aš dar vieną atsargoj turiu. Teliks tik raštus ir spalvas pasirinkti…
Šiais metais pats populiariausias daiktas pasirodė besanti pagalvėlė. Ir nors gavusios jas meiliai glaudė ant kelių ir nelabai norėjo skirtis, nusprendėm padaryti bendrą jų nuotrauką.
Čia dar tik pasiruošimas – įdėjau šitą nuotrauką dėl juokingo sutapimo. Tamsios žmogaus ir avies kojos…
O čia jau visos pagalvėlės! Kažkas, paglostęs Dangirutės koriuką, pasijuokė, kad toks labai patiktų bet kokiam katinui. Mano katuko antrą kartą kviesti nereikėjo…
Vakarėlis baigiasi. Ką rodo laikrodis? „Laikas megzti!” :))))), komentuoja Vaida…
Rasos dubenėliai megzti iš dvigubos Sirri 5/3 vilnos ir trigubos 5/2 31,32, C26 ir C15, modelis – „Felted Bowls„. Edita numezgė entrelac technika pagalvėlę iš Zauberwolle 1508 (šešėlis). Kvapnusis Kristinos katinukas megztas iš islandiškos Plotulopi 0001, 1030, 0009, modelio nežinau, bet gal paso, tegu ir be parašo dar, užteks?;). Laikrodžio kepurės models – „Beret #1„, siūlai – įvairių spalvų fingering storio vilna. Kur ganosi Eglės pagalvėlės avytės, gal parašys Sigita:){jcomments on}