Archyvas 2015

Kai orai tokie, kad galvoji, ką apsirengti, kai norisi nusirengti, viengubas plonas linas – puiki išeitis.

Ievos nauja palaidinė dvelkia palmėm ir tolimais horizontais, 

net kiauraštis primena jūros gyventojus;).

Madingos šikšnosparnio rankovė draugiškos karščio pertraukėlei.

Nauja Aušros palaidinė – saulėta ir labai moteriška.

Nepaprasto dailumo gėlėtos sagutės įsikomponuoja į subtilias kiauraraščio juostas, pasikartojančias rankovių galuose ir šonuose.

Spalva – šio sezono, šilta ir džiuginanti.

Žydrasis megztukas megztas Ievos Šimkutės-Pilelės iš 4 gijų lino, modelis – “Lace Batwing Top“, daugiau apie jį – Ievos tinklaraštyje. Geltona palaidinė megzta Aušros Svarauskienės iš 4 gijų lino, modelis – jos pačios, sagutės – Union Knopf. Nuotraukos autorių.{jcomments on}

Dalia šiai vasarai ne tik pati pasiruošė, bet ir apruošė kai kuriuos ne tokius apdairius aplinkui;).

Mes abi su Urte gavom po šilkinę palaidinę, kiekviena savo spalvos, dydžio ir pačio madingiausio silueto. Urtei tai kaip ir priguli, dukra kaip ne kaip, bet aš tai jaučiuosi kaip pamačius Kalėdų senelį vidury vasaros karščių.

Urtė mamai parūpino fotosesiją ne bet kur, pačiam Neapolyje!

“Prieš mums išeinant į miestą, paprašau savo draugo italo, kad nufotografuotų mane ir mano naują rūbą. “Mezgimo zonai”, – sakau. “Čia tokia Lietuvos mezgėjų sąjunga. Mano mama jai priklauso”. Italui padaro įspūdį.
Vos išėję, atsiduriame vienoje tų puikių, siaurų, besileidžiančių neapolietiškų gatvelių. Siūlau, kad gal būtų gera vieta nuotraukoms. “Ne ne”, – sako man italas. “Aš žinau gerą vietą. Čia už kampo, 5 minutės”. Kai italas sako “už kampo”, tai reiškia mažiausiai 20 minučių kelionės. Po 15 min. ėjimo ir dar dešimt minučių važiavimo metro, jis man išdidžiai sako: “Va čia”. O atvedė į tokį kaip mūsų gedo prospektas, kur krūva parduotuvių ir visi du milijonai neapoliečių išėję vakariniam pasivaikščiojimui. Aš visa suplukusi, nes lauke 37 laipsniai, tą akimirką mažiausiai noriu būti įamžinta nuotraukoje su savo naująja baisiai gražia palaidine (kuri juk tokia gera per karščius), bet kitos progos gali ir nebūti. Tačiau išsireikalauju bent jau “pusiau” neapolietiškos gatvės (ją randam dar truputį pavaikščioję, žinoma). Aš jam ir aiškinu: “Dabar turiu matytis aš visa. O dabar tik palaidinė. O dabar siūlė.” O jis mane ir fotografuoja visą laiką, kol kalbu ir judu, o kai nustoju judėt – nustoja ir fotografuot. Žodžiu, išėjo kaip išėjo, pusę nuotraukų teko ištrinti, bet matosi šiek tiek tos palaidinės ir Neapolio – tikiuosi tiks.” 

 

Man šią vasarą Neapolis nešvietė ir kaip tyčia joks draugas italas net nemanė užsukti į MZ. Dalia, pati būdama kaime, bandė mane sugundyti uždaryti parduotuvę ir paieškoti gražių vaizdų ir kokio draugo fotografo bent jau Vilniaus senamiestyje. Aš provokacijai nepasidaviau – o ką darys kokia vargšė mezgėja, kai jai  prireiks, sakysim, Sirri vilnos kamuolėlio važiuojant savaitgaliui prie ežero ir ras atpluošus per pačius karščius uždarytą parduotuvę? Negalės pabaigti šilto apkloto ar megztinio žiemai…)

Nusprendžiau, kad Vilniaus senamiestis gražus ir neatsitraukus toli nuo kasos.

Pasinaudojau Urtės būdu nešioti palaidinę pusiau sukištą – tinka tuomet ir prie kelnių, ir prie sijono, kokį nori ilgį, tokį ir pasidarai…

Mes vaikštom apmegztos prašmatniais šilkais, bet labai primygtinai norėčiau pasiūlyti tam pačiam modeliui liną. Jis taip pat vėsins ir puikiai kris. Aš kaip tik tokių pat spalvų lininį mezginį panašiu metu laikiau ant stalo (reikėjo suprasti, kad mezgu), tai daugelis iš pirmo žvilgsnio ir nesusigaudė, kad ne tuo pačiu apsirengus. Šilkas visais laikais buvo turtingųjų privilegija, linas – prieinamas kiekvienam vargšui. Bet mada keistai tas vertybines svarstykles pakreipia ir linas, ne vienoje siūlų kolekcijoje kaina prilygstantis šilkui, dabartinėje tekstilės jūroje taip veržliai kyla ant aukščiausių bangų, kad tuoj į prašmatnų giminaitį ims iš aukšto žvelgti… Patikėkit mano, šilku apsitaisiusios, žodžiu;).

Abi palaidinės megztos Dalios Liepuonienės, kiekviena apdovanota pasirūpino nuotraukom, o Urtė ir laišką prie jų parašė :). Su prierašu P.S. Leidžiu publikuoti šitą laišką “Mezgimo zonos” dienoraštyje – tegu žino, kaip aš čia dėl jų plūkiuosi. Įvertinta.

Skamba kulinariškai, žinau, bet šitas komplektėlis iš kelių sluoksnių turėtų būti šios vasaros hitas. Kaip kieno garderobe jis toks ir yra;).

Ant plonos šilkinės palaidinės, kuri ir viena pabus, jei reikės, ir suteiks nuostabios spalvos foną – storesnio šilko megztukas.

Subtiliu kiauraraščiu priekyje ir šmaikščiom sagutėm.

Jei vėsu – ant viršaus priderinta skara iš alpakos su šilku.

Panorėjus, iš komplekto laikinai megztuką galima išimti;).

Skara prie šio palaidinės ir megztuko derinio, kiek žinau, derinta mezgant nebuvo (ji pirmiau už megztuką atsirado:)), bet  Aidos rankose draugės dovanos sugulė į elegantišką, patogų ir labai gražų vienį.

Draugės megzti mezginiai – megztukas iš Butterfly 01, sagos – Union Knopf,  modelis “Peasy“; skara megzta iš Baby Alpaca Silk 1760, 1306, modelis – “Luck Lilac”.{jcomments on}

 

Mūsų vasaros orai – amerikietiški kalneliai. Tai karščiai prislegia, tai lietus nuplauna, nežinai, kaip ryte rengtis, kad visą dieną komfortabiliai jaustumeisi.

Pamačiusi Eglės mezginį, prisiminiau ir savo “Olive“, nepamainomą tokiais atvejais.

Viengubas linas, kad ir netrumpom rankovėm, džiugins per karščius (jei per karščius koks drabužis gali džiuginti;)).

Gerai su juo jausitės ir netikėtai atvėsus, o labai atvėsus, tiks ir po šiltesniu megztuku ar švarkeliu.

Oras, pasak pačios Eglės, fotosesijai nebuvo labai palankus, bet nuotraukos – tikras paveiksliukas!

Švelnūs melsvai balti atspalviai lyg iš pačios jūros pakrantės. Ar debesuoto dangaus?..

Eglės Mažeikienės megzta palaidinė ir nuotraukos. Modelis – “Olive”, siūlai – 4 gijų linas.{jcomments on}