Archyvas 2015

Visą laiką mėgau gimtadieniams įsitaisyti naują megztinį, tiek sau, tiek saviškiams. Sau jau nelabai suspėju, bet retas vaikų gimtadienis praeina, nemenkam jų nusivylimui, įtariu, be mamos mezginių. Nelabai jiems jų reikia, o ko reikia, turi ir su kaupu, arba nepataikau, bet man taip sunku to savo papratimo atsisakyti… Niekam apie tai neaiškinu, bet kai kas man ant kaktos parašyta. Todėl artėjant Kristinos gimtadieniui Kornelija, žinanti mano vaikų ir draugų gimtadienius daug geriau už mane pačią, paklausė, ką mezgu savo vaikui. “Kad nieko, ji šią vasarą iš manęs du ką tik numegztus megztinius pasiėmė, tai galvoju, užteks”. “Užteks”,- pritarė man draugė ir leido nemegzti. Taip nors vienam vaikui pasisekė atšvęsti savo gimtadienį be naujo mamos opuso. Tiesa, tik per plauką, nes man visą dieną išvakarėse niežtėjo rankos numegzti dėklą naujam jos nešiojamam kompiuteriui. Kad nors kas rankų darbo prie to, ko labai troško…;). Seniau tai tikrai būčiau praleidus naktį su virbalais ir gimtadienio metu sėdėjus pikta ir pavargus. Senstu ir protingėju…:).

Berniukams mano šiemet taip nepasisekė. Jurgio, kuris jau turi savo skonį ir pomėgius, nusprendžiau siurprizu “nepradžiuginti” ir atsivedžiau į parduotuvę išsirinkti siūlų tam, ko norėjo – liemenei. Išsirinko estišką vilną, gražią raudoną spalvą, net raštą suderinau. 

Kadangi liemenė buvo gimtadienio dovana, tai tuo metu ir išsirinko viską. O kai data praeina, tai dieną anksčiau numegsi, dieną – vėliau, jau nieko nekeičia. Aš taip atsipalaidavau, kad Kornelija, pamačiusi kovo mėnesį mano rankose mezginį ir sužinojusi, kad čia Jurgio gimtadienio dovana, pasijuokė (jai tai neprasprūdo, kad gimtadienis tai kaip ir praeitą mėnesį, ir dar pradžioje, buvo!): – “Kitam?”. “Kokiam kitam?!”- pasipiktinau. – “Šiam, aišku”. “Galėsi padovanoti Kalėdoms”,- įvertino mano progresą.

Susiėmiau. Tiesa, prie mano pastangų gerokai ranką pridėjo nykštukai, be jų tai greičiausiai ir Kalėdų būčiau sulaukusi…

Mažiausiam vaikui leidau sau siurprizą. Ir net visą megztinį. Jis jų nenori, nenešioja, bet aš vis bijau šaltos žiemos ir manau, kad bent vieną megztinį kiekvienas žmogus turi turėti. Pati išrinkau spalvą (jo mėgstama žalia) ir siūlus – Drops Cotton Merino, nes jį viskas kutina ir niežina. Atsiliepimus apie šį siūlą girdėjau kuo geriausius, vaikas mano nešąla, pats tas ir švelnumas, ir sudėtis…

Kadangi laiko iki gimtadienio buvo daug (šaunuolė aš, iš anksto pradėjau!), tai mezgiau ramiai, neskubėdama, kol – uups – apsižiūrėjau, kad tas gimtadienis jau ryt poryt. Kornelija laiku nepasisuko ir nesugražino manęs į kalendorių… Aš greituoju būdu užbaigiau viską ir išskalbiau. Tekstūriniams raštams to žingsnio nepraleisi – akys turi išsilyginti, raštas atsiskleisti. Numezgiau Karoliui megztuką praeitą gimtadienį tokį vos vos, tai šiemet nusprendžiau tokios klaidos nedaryti ir megzti didesnį. Jau eigoje kilo įtarimas, kad gerokai perlenkiau lazdą, bet pamaigau, sutraukiu ant virbalų, gal ir nieko. Didelis – tai ne mažas. Draugai taip pat paramina, kad bus geras. Koks gi mezgėjas, pamatęs įdėtą darbą, kitaip sakys?

Išskalbiau, ištiesiau ir išsigandau. Kelio atgal nėra – gimtadienis rytoj. Tokį dar drėgną jam ryte įteikiau ir net neprašiau, kad pasimatuotų. Slapta tikėjausi, kad išdžius ir kažkokiu stebuklingu būdu susitrauks. Tas megztukas ilgai džiūvo vaikų kambaryje… Po kokio mėnesio pasirodo Kristina, juo apsirengusi. “Kieno čia megztinis?,- klausia. “Visai nieko toks, tik man didokas…” Kai dar po mėnesio jį prisimatavo ir pats solenizantas, likau maloniai nustebinta, kad nors jaunesnis ir atitinkamai smulkesnis bei žemesnis už sesę, jis visai žmoniškai atrodė.  Tik panašu, kad kitam gimtadieniui naujo megztinio nereikės…

Jurgio liemenė megzta iš estiško Aade Long 8/2 vilnos (tamsiai raudona), Karolio megztukas iš Drops Cotton Merino 11, modelis įkvėptas šio ir šio megztinių.{jcomments on}

Islandiška Plotulopi vilna kūrybiškam žmogui turbūt draugauja su visais. Neabejoju, tuoj sulauksim įvairių eksperimentų rezultatų – mezgėjai yra žmonės drąsūs, smalsūs ir kūrybiški. Šiandien – pora pavyzdžių, su kuo sulipo islandiška vilna, seniau atkeliavusi pas mus.

Virginija daugelį siūlų mėgsta “pasunkinti” linu, jai patinka, kai drabužis turi savo svorį ir gražiai krenta. Besvorė Plotulopi, rodos, taip ir prašėsi šio inkaro…

Megztinis pavadintas vieno stambiausio Islandijos ledyno vardu – Vatnajökull.

Megztinio spalvos – kaip atšiauriose Virginijos nuotraukose iš Islandijos. Tik jo šaltis – jaukus ir pūkuotas.

 Trys skirtingi suderinti žakardiniai raštai iš Islandų tekstilės “Biblijos” – Sjónabók / Ornaments and Patterns found in Iceland.

Kaip ir pačioje Islandijoje, kur po šaltu ir snieguotu paviršiumi slypi karštos srovės ir lyg puodai ant viryklės kunkuliuoja veikiantys ugnikalniai, prie šaltų ledinių spalvų – vilnos šiluma ir ugniniai Virginijos plaukai…

Man rudeniui norėjosi šilumos ir dar kartą šilumos. Todėl megztukas – raudonas.

Islandiška Plotulopi draugauja jame su vienos gijos estiška Aade Long vilna. Abi skirtingų raudonumų, kartu duoda gražų tvidinį melanžą.

Megztinio modelis labai paprastas, bet gudriai pažaista paprasto ripso savybe sutraukti mezginį.

Priekis sutrumpėja tik rašto pagalba. 

Ledinis megztukas megztas ir fotografuotas Virginijos Sankalienės. Siūlai – Plotulopi 1053, 9102, 1026 ir prie jų spalviškai priderintas lietuviškas 4 gijų linas. Raudonas megztukas megztas iš Plotulopi 1430 su Aade Long 8/1 raudona; modelis – “Fall Sweater“.{jcomments on}

 

Šilti siūlai pirmiausia reikalingi tiems daiktams, kurie gelbėja labiausiai šąlančias kūno dalis – kojas ir rankas. Būdama karšta kojininių siūlų su poliamidu gerbėja, 100% vilnonio siūlo, ypač netvirto, kojinėms nesiūlysiu. O štai pirštinėms – visokioms technikoms, įvairiausiems deriniams ir storiui pagal pageidavimą.

Jau rašiau apie nėrimą iš Plotulopi – mano didysis atradimas. Vąšelis suteikia papildomo storio ir tvirtumo, neaukojant nei purumo, nei minkštumo.

 

Dvi gijas sudėjus – puikus storis megzti virbalais tekstūriniais raštais.

Ši pora – melanžas iš visų tuo metu turimų galiukų:).

Karališkų asabų pirštinių kolekcija jau rodyta seniau, čia pasikartoju norėdama pailiustruoti faktą, jog viena gija  islandiškos Plotulopi puikiai draugauja su bet kokiais fingering storumo siūlais.

Estiška Aade Long 8/2, Drops Alpaca, Baby Merino, BabyAlpaca Silk, Special Merino Lace…

Tokio storio galiukų tikrai atsiras kiekvienos mezgėjos krepšyje.

Ir jei iš jų vienų pirštinių nemegztumėte (per liaunas, per skystas, nešiltai atrodo…), tai Plotulopi globėjiškai apgobs juos savo pūkuota ranka,

garantuos šilumą ir

formos laikymą.

Su Plotulopi leidau sau net tokią šventvagystę, kaip kojininių siūlų naudojimas pirštinėse. Tiek čia tos ir bėdos, karštakraujai išvis nesupras, apie ką daina, bet paprastai siūlus su poliamidu pasilieku kojoms. Ten jų reikia dėl tvirtumo, šilumos sintetika nepriduoda. Tiems, kas ant rankų nevaikšto, šiluma yra daug svarbesnis dalykas.

Šių pirštinių raštas man priminė vaikystėje gamintus sekretus žemėse. O gal galima ir sniege? Nieko tobuliau už Crazy Zauberball “Devintame danguje” atspavius žibančiam sniegui neradau… O islandiškos vilnos šiluma su kaupu kompensuos tuos trūkstamus 25% vilnos;).

Pirmoji pora nerta iš Plotulopi 0003, modelis – “#40 Mittens“. Pirštinės su pelėdom megztos iš dvigubo Plotulopi 0009, modelis – “Give a hoot”. Melanžinė pora megzta iš dvigubo Plotulopi 0001, 1038, 0003, 1030, 0009, modelis – “Cables & Stripes Mittens“. Karališkoji pora megzta iš Plotulpi 1038 ir 1030 su įvairiais priedais, modelis – “Fjallkonufell”. Kitos dvi poros – “Irish Vine Mittens” ir “Tulip Mittens“, fonui panaudoti Plotulopi 0013 ir 0484. Paskutinė pora megzta iš Plotulopi 0009 ir Crazy Zauberball 2096; modelis – “Spring Blossom Mittens“.{jcomments on}

 

 

 

 

Neverpta islandiška plotulopi – ideali žaliava pačiam reikiamo storumo siūlui pasigaminti. Be jokio nuostolio mezginio išvaizdai galima dėti giją prie gijos ir jos maišysis kaip cukrus arbatoje.

Plono ir šilto?  Viengijė liemenė firminiu Virginijos stiliumi, kur tekstūriniai raštai išmoningai supinti su spalvotu mezgimu.

Reikia storesnio siūlo?

Dedam du.

Meškiuko kailio liemenei:).

Labai labai storo ir labai labai šilto? Sudedam tris…

Ir galim drąsiai žygiuoti į gatvę pačią atšiauriausią žiemos dieną:).

Šis šalikas-gobtuvas buvo toks populiarus visuose žemės kampeliuose, kad teko megzti du – abiems dukroms.

Rusvojo šildytuvo savininkei išvykus į Australiją, jį sėkmingai Lietuvoje nešiojo jaunesnė sesė. Neilgai. Ruošiant siuntinuką iš namų, Gabrielė nepamiršo priminti, kad įdėtų ir tą jos šaliką.

Simona gavo savo –  pilką, su kuriuo ji stilingai pasitiks žiemą bet kuriame pasaulio kampelyje, kur tik užsuka žiema:).

Pirmoji liemenė ir šalikai-gobtuvai dukroms megzti ir fotografuoti Virginijos Sankalienės. Liemenė megzta iš viengubo Plotulop 0014, 1038. Šalikai-gobtuvai megzti iš 3 gijų Plotulopi 0003, 1038 ir 1026, 1027. Ruda liemenė megzta iš dvigubo Plotulopi 1032, modelis – “Vintage Mood“.{jcomments on}