Islandiška Plotulopi vilna kūrybiškam žmogui turbūt draugauja su visais. Neabejoju, tuoj sulauksim įvairių eksperimentų rezultatų – mezgėjai yra žmonės drąsūs, smalsūs ir kūrybiški. Šiandien – pora pavyzdžių, su kuo sulipo islandiška vilna, seniau atkeliavusi pas mus.
Virginija daugelį siūlų mėgsta „pasunkinti” linu, jai patinka, kai drabužis turi savo svorį ir gražiai krenta. Besvorė Plotulopi, rodos, taip ir prašėsi šio inkaro…
Megztinis pavadintas vieno stambiausio Islandijos ledyno vardu – Vatnajökull.
Megztinio spalvos – kaip atšiauriose Virginijos nuotraukose iš Islandijos. Tik jo šaltis – jaukus ir pūkuotas.
Trys skirtingi suderinti žakardiniai raštai iš Islandų tekstilės „Biblijos” – Sjónabók / Ornaments and Patterns found in Iceland.
Kaip ir pačioje Islandijoje, kur po šaltu ir snieguotu paviršiumi slypi karštos srovės ir lyg puodai ant viryklės kunkuliuoja veikiantys ugnikalniai, prie šaltų ledinių spalvų – vilnos šiluma ir ugniniai Virginijos plaukai…
Man rudeniui norėjosi šilumos ir dar kartą šilumos. Todėl megztukas – raudonas.
Islandiška Plotulopi draugauja jame su vienos gijos estiška Aade Long vilna. Abi skirtingų raudonumų, kartu duoda gražų tvidinį melanžą.
Megztinio modelis labai paprastas, bet gudriai pažaista paprasto ripso savybe sutraukti mezginį.
Priekis sutrumpėja tik rašto pagalba.
Ledinis megztukas megztas ir fotografuotas Virginijos Sankalienės. Siūlai – Plotulopi 1053, 9102, 1026 ir prie jų spalviškai priderintas lietuviškas 4 gijų linas. Raudonas megztukas megztas iš Plotulopi 1430 su Aade Long 8/1 raudona; modelis – „Fall Sweater„.{jcomments on}