Nesu toks tvarkingas žmogus, kad ruoščiau roges žiemai, kiek kitus beagituočiau taip daryti ir pavydėčiau darantiems. Rudens šalčiai manęs neužklups tik todėl, kad kai ką megzto bei šilto turėjau jau ir praeitus sezonus…
Nei šaltėjantis oras, nei pageltę lapai nebuvo tokie paveikūs kaip vakar pamatytos Dovilės riešinės, jas pamačiau ir net saldu pasidarė supratus, kad tuoj galėsiu traukti savo riešines ir nešioti. Kartu su kitais šiltais aksesuarais. Kad tuoj tikrai reikės ir riešinių, ir skarų, ir kepurių, ir kojinių, ir rimtų megztinių bei suknelių.
Sinoptikų pranašaujama labai šalta žiema man kol kas tebėra teorinė prognozė, o vat mieli rudeniniai daikčiukai geltonuoja čia pat ant šakos, raudonuoja tarp parudusių samanų…
Įtariu, taip įtikinamai šios riešinės mane prakalbino, kad yra tokios gražios. Niekada tokio derinio nesugalvočiau, ypač vaikui, o net išsižiojau pamačius tokią skanią, dekoratyvią ir išlaikytą tuo pat metu rudeninių uogų mozaiką…
Dovilės Jakutytės megztos riešinės ir nuotraukos, siūlai – Merino Land 17.{jcomments on}
