Labai smagu, kai kursuose išmokti dalykai tuojau pat kūrybiškai pritaikomi 🙂 Po pirmųjų tradicinių riešinių iš “Riešinių biblijos”, antroji pora – jau pačios sukomponuota, pasinaudojus čekiška žakardinių raštų knyga. O prie naujų riešinių bus kaklaraištis su tuo pačiu tulpės motyvu:
Alinos M. megztos riešinės ir kaklaraištis. Siūlai: latviška Ogres vilna.{jcomments on}
Iki tol tik bendri pasirinkimai, bendri susižavėjimai, mėgstami autoriai…
Taip nutinka kartais, kad su kokiu žmogum netyčia imi sinchroniškai kažką daryti – skaityti tas pačias knygas, žiūrėti tokius pat filmus, žavėtis tais pačiais menininkais ir pan. Taip nutiko, kad mudvi su Inga vis išsirenkam tuos pačius modelius, kuriuos norim megzti. Čia mūsų keliai išsiskiria… Nes Inga numezga, o aš toliau svajoju. Apie kaklus svajoju net ir ryžtingai artėjant pavasariui. Ir pagaliau tikras stebuklas. Abi nusižiūrėjom tą pačią liemenę ir… abi nusimezgėm!
Henley-neck vest. Siūlai: Aadi Long 8/3.
Kol estiškų siūlų nebuvo, tinkamiausi atrodė tam modeliui Drops Karisma. Inga tą pačią dieną, radus modelį, išsirinko siūlus ir pirmyn. Aš dar ilgokai rinkausi spalvą, taip ilgai, jog kai galutinai apsisprendžiau, paaiškėjo, kad tos spalvos likę tik 2 kamuoliukai, toli nenuvažiuosi.
Ingos Dirvonskytės megzta liemenė. Modelis: Henley-neck vest. Siūlai: Karisma 21
Nuo eilinio tuščio mintijimo išgelbėjo mane nauja estiškos vilnos siunta. Išsirinkau artimiausią mano nusižiūrėtai Karismai spalvą iš storiausių 8/3 vilnonių siūlų ir…turiu:). Sau pasakiau, kad turiu skubiai ir neatidėliodama megzti, nes reikia naujų siūlų pavyzdžio. Kad pateisinčiau šį savo žingsnį – raportas iš bandymų aikštelės. Sunaudojau 280 g vilnos, mezgiau 3,5 dydžio virbalais, nors paprastai tokio metražo siūlą (50g = 134m) mezgu iki 3, bet jis pareikalavo storesnių virbalų, nes yra labai lengvas ir pasipūtęs siūlas, kas ypatingai išryškėjo po skalbimo. Išskalbus nepasikeitė dydis, tik pati liemenė, atsikračius nereikalingų riebalų, atsileido, siūlas išsiskleidė ir labai sušvelnėjo. Tai tikrai nėra merino švelnumo siūlas, bet ir nėr piktybiškai kandus, turi nepaprastai malonų “tikros vilnos” pojūtį. Mezginys labai šiltas.
Inga mezgė iš Karismos, jos liemenė kiek mažesnė, nes ji mezga kiečiau, be to ir pats siūlas diktuoja sąlygas. Estiškas, nors metražu lenkia Karismą, yra labiau išsipūtęs ir mezginio tankumas retesnis, todėl tiek pat akių uždėjus, maniškė liemenė platesnė. Ir ilgesnė, bet čia aš jau sąmoningai pati pridėjau.
Susitikom abi parduotuvėje ir Virginija mus kartu nufotografavo:
{jcomments on}
Ir mėtau gražius (rankom dažytus :)!) akmenėlius į pašaipūnų daržą. Tų, kurie visą laiką laidė įvairias pastabas mano megztų kojinių (greičiau jų kiekio) ir priklausomybės SKA grupei Ravelryje atžvilgiu. Girdi, mezga mezga vargšė, kelia kelia tas savo nuotraukas ir kas iš to? Iš tiesų, iš to – daug šiltų ir gražių kojinių, kuriomis džiaugiuosi tikrai ne aš viena. Grupės veikla… taip, ji įtraukia, jau pasakai sau, kad šį mėnesį viskas, yra kitų skubių darbų (=mezginių), bet pasižiūri naujo mėnesio temą, pažiūri, ką daro kiti… O keliant nuotraukas ir laikantis grupės taisyklių tikrai ne paskutinį vaidmenį vaidina gundantys prizai. Žaizdama antrus metus ir niekada nieko nelaimėdama, aš vis pasakydavau sau:”Džiaukis kojinėmis!”, bet vis tiek kito mėnesio pradžioje neiškentus landžiodavau pažiūrėti laimėtojų – o gal?..
Šį sausį buvo išimtis, nebepamenu, kuo taip stipriai buvau užsiėmusi (gal šventėmis:)?), bet pažiūrėjau Ravelry tik sausio 10d. ir ten manęs laukė gimtadienio dovanėlė – vienų iš mano lapkričio mėnesio kojinių numeris buvo laimingas ir man teko laimė išsirinkti vieną kojininių siūlų sruogą (100g) iš String Theory Hand Dyed Yarn asortimento. Išsirinkau šį stebuklą (Caper sock – 80% merino vilna, 10% nailonas ir 10% kašmyras) gražiu “Blue Hill” pavadinimu:
Atsiprašau už tokią palaikią sruogos nuotrauką. Tik gavus ją puoliau lupti ir vos neišsukau nenufotografavus ir nepadėkojus, tokia ji man buvo graži ir taip magėjo pradėti megzti. Jau rinkdamąsi spalvas buvau nusprendusi megzti ne kojines, o skarą, norėjau visiems matomo daikto. Ir pats siūlas toks slidokas, kiek blizgus, skarai daug labiau tinkantis nei kojinėms – gavau tai, ko norėjau:)
Ir dar labai norėjau megzti savo kūrybos skarą, ne pagal kieno nors aprašymą. Jokio stebuklo neišėjo, bet esu labai patenkinta, kad pasiryžau ir… pačiu rezultatu. Paderinau kelis raštus iš japoniškos ir latviškos mezgimo raštų knygų. Kraštas turėjo būti kiek kitoks, bet kai siūlų yra tiek, kiek yra, teko suktis. Kiek kartų ardžiau tą kraštą, kad sunaudočiau visus siūlus ir nesimatytų, kad pabaigiau kitais, beveliju ir pati pamiršti.
Jau pamiršau:). Ir džiaugiuosi artėjančiu pavasariu, nes tuoj tuoj galėsiu ją užsimesti ant kaklo prie savo lengvos pavasarinės striukės.
P.S. Nuo to laiko nenumezgiau nei vienos poros kojinių. Tikiuosi, praeis…{jcomments on}
kvepia pavasariu :)…
Brigitos Kaupytės megzta beretė. Modelis iš A.Zilboorg knygos “45 Fine and Fanciful Hats to Knit”. Siūlai: Karisma 50, 54, 56, 60, 69.
{jcomments on}