Ir mėtau gražius (rankom dažytus :)!) akmenėlius į pašaipūnų daržą. Tų, kurie visą laiką laidė įvairias pastabas mano megztų kojinių (greičiau jų kiekio) ir priklausomybės SKA grupei Ravelryje atžvilgiu. Girdi, mezga mezga vargšė, kelia kelia tas savo nuotraukas ir kas iš to? Iš tiesų, iš to – daug šiltų ir gražių kojinių, kuriomis džiaugiuosi tikrai ne aš viena. Grupės veikla… taip, ji įtraukia, jau pasakai sau, kad šį mėnesį viskas, yra kitų skubių darbų (=mezginių), bet pasižiūri naujo mėnesio temą, pažiūri, ką daro kiti… O keliant nuotraukas ir laikantis grupės taisyklių tikrai ne paskutinį vaidmenį vaidina gundantys prizai. Žaizdama antrus metus ir niekada nieko nelaimėdama, aš vis pasakydavau sau:”Džiaukis kojinėmis!”, bet vis tiek kito mėnesio pradžioje neiškentus landžiodavau pažiūrėti laimėtojų – o gal?..
Šį sausį buvo išimtis, nebepamenu, kuo taip stipriai buvau užsiėmusi (gal šventėmis:)?), bet pažiūrėjau Ravelry tik sausio 10d. ir ten manęs laukė gimtadienio dovanėlė – vienų iš mano lapkričio mėnesio kojinių numeris buvo laimingas ir man teko laimė išsirinkti vieną kojininių siūlų sruogą (100g) iš String Theory Hand Dyed Yarn asortimento. Išsirinkau šį stebuklą (Caper sock – 80% merino vilna, 10% nailonas ir 10% kašmyras) gražiu „Blue Hill” pavadinimu:
Atsiprašau už tokią palaikią sruogos nuotrauką. Tik gavus ją puoliau lupti ir vos neišsukau nenufotografavus ir nepadėkojus, tokia ji man buvo graži ir taip magėjo pradėti megzti. Jau rinkdamąsi spalvas buvau nusprendusi megzti ne kojines, o skarą, norėjau visiems matomo daikto. Ir pats siūlas toks slidokas, kiek blizgus, skarai daug labiau tinkantis nei kojinėms – gavau tai, ko norėjau:)
Ir dar labai norėjau megzti savo kūrybos skarą, ne pagal kieno nors aprašymą. Jokio stebuklo neišėjo, bet esu labai patenkinta, kad pasiryžau ir… pačiu rezultatu. Paderinau kelis raštus iš japoniškos ir latviškos mezgimo raštų knygų. Kraštas turėjo būti kiek kitoks, bet kai siūlų yra tiek, kiek yra, teko suktis. Kiek kartų ardžiau tą kraštą, kad sunaudočiau visus siūlus ir nesimatytų, kad pabaigiau kitais, beveliju ir pati pamiršti.
Jau pamiršau:). Ir džiaugiuosi artėjančiu pavasariu, nes tuoj tuoj galėsiu ją užsimesti ant kaklo prie savo lengvos pavasarinės striukės.
P.S. Nuo to laiko nenumezgiau nei vienos poros kojinių. Tikiuosi, praeis…{jcomments on}