Archyvas 2011

“Štai ir per Velykas baigto mano „truputį senove dvelkiančio“ baktusiuko nuotraukos :). Ir gi pirmą kartą gyvenime megztas kiauraraštis, nors ir labai mažas :). Buvo tikrai be galo gera jį megzti, nes siūlas – tobulas, nuostabus ir t.t….”

Na, tas mažas kiauraraštis yra labai sąmoningai mažas. Jokie jau gatavi “pagerintų” baktusų receptai Kornelijai netiko, nes buvo “per”. Pati pritaikė kiauraraštį iš raštų knygos, sumažinus 10 skylučių iki 3 pavyzdėlyje, o tikroje skarelėje net iki 2. Prabangus siūlas reikalavo labai nuosaikios elegancijos. Lygus baktusas lyg ir per (pa)prastas, reikėjo kažko tik “šiek tiek”. Šiek tiek senove dvelkiančiam mezginiui. Nors mano giliai asmenine nuomone, tokie mezginiai apskritai iškrinta iš laiko konteksto. Jie tiesiog visada yra. Tinkami.

Kornelijos Janavičiūtės megztas “pagerintas” baktusas, siūlas – Negaliu paleisti iš rankų arba BabyAlpaca Silk 7402, Martyno Bacvinkos nuotraukos.

{jcomments on}

Nauja Jurgio liemenė iš kojininių siūlų likučių, nedidelio kiekio įvairiausių spalvų ir marginimų kojininių siūlų.

Pavadinimas angliškas tik dėl aiškumo, nes Langai  yra daiktas, pro kurį žiūrime į pasaulį, tuo tarpu angliškas šio žodžio vertimas nedviprasmiškai asocijuojasi su daiktu, į kurį žiūrime, dažnai nuo ryto iki vakaro, o neretai ir per naktį.

Tuomet, kai atsitraukiame nuo nedidelio, bet tiek savyje talpinančio langelio, ir išeiname į gatvę, margi kvadratėliai organiškai įsilieja į nutriušusius senus mūrus ir grafiti freskomis išdabintas sienas.

…Ir praeidamas gatvėmis, kas nors dar pravirks už mus.
Bet apglėbsim viens kitą –
     ir joks akmuo neužmuš.

J.Vaičiūnaitė “Juodas ąsotis”

{jcomments on} 

Sena meilė (kojinės ir likučiai) nerūdyja – pamezgus tai tą, tai aną, vis apsisukus grįžtu prie kojinių. Kovo mėnesio tema – kiauraraščiai. Pirmoji pora – paslaptingas mezgimas (SKA March Mystery), kai kas savaitę gauni po rašto porciją, kol mėnesio gale turi visos kojinės receptą. Mezgiau abi iš karto, nes norėjau taip suderinti likučius, kad abi kojinės, tegu margos pačios, būtų abi vienodai margos. Paslaptingo mezgimo dizaineris turi prisitaikyti prie mėnesio temos, todėl ir šios kojinės kiauraraštės. Ne pats geriausias siūlų pasirikimas šiam raštui, bet iš bėdos (pataikius žiūrėjimo kampą:)) matosi.

Antras variantas kiek liūdnesnis – matomumo prasme. Puikiausiai žinau, jog visi raštai geriausiai atrodo su vienspalviais siūlais, o margi siūlai – kuo lygesniu raštu (idealiausia – visai be rašto) numegzti, bet vis minu ir minu ant to paties grėblio… Nes modelis – aFlame – yra įkvėptas mirguliuojančių laužo ugnies liepsnelių, o siūlų spalvos kamuoliuke man kaip tik priminė ugnį – juosvi suodžiai, oranžinės liepsnos… Mezginio įspūdis – greičiau ne laužo liepsnos, o sutręšusio kelmo švytėjimas. Idealus raštas misoniškiems dryžiukams, bet tą sužinai tik numezgęs, o mėnuo baigiasi, ateina kitos temos ir nebepakartoji to paties tobulesniu variantu…

Šį modelį – Lizzy – norėjau numegzti jau per praeitų metų kiauraraštinį mėnesį, tik praeitais metais galvojau apie skaisčiai raudoną spalvą, šiemet pasirinkau tamsiai mėlyną (vienspalvę!).

Tokioje modelių gausoje šiandien pamiršti, ką matei ir ko norėjai vakar, todėl jei noras išlieka net metus (!!!!), jis tikrai vertas įgyvendinimo.

{jcomments on}

Laiką ir Ingą. Vis mes panašius modelius nusižiūrim, tik aš žiūriu ir žiūriu, o Inga mezga. Vieną modelį pavyko mums nusimegzti beveik kartu ir kartu nusifotografuoti. O į tą kaklą varvinu seilę jau senokai…

Mezgiau iš dviejų plonų spalvas keičiančių siūlų (Noro Cashmere Flavor ir Aadi Long artistic 8/1). Tą plonytį Noro siūliuką atsivežiau dar praeitais metais iš Kiolno, numezgiau mamai šalikėlį, bet toks truputį paliegęs išėjo, plonas ir besilamdantis… Ravelry benaršydama atsitiktinai užtikau vienos mezgėjos baktusą iš to paties Cashmere Flavor kartu su plonyčiu moheriu. Gražiai gavosi, pasinaudojau jos idėja. Sudėjau kartu ne su moheriu, o su raudonai rudai pereinama estiška vilna (daug pūkuotesne ir geriau laikančia formą).

Spalvų perėjimai priminė man mano sodyboje augantį raudonlapį ąžuolą, kuris rudenį yra TOKIŲ spalvų, kad nuolat įvažiuodama į kiemą rizikuoju įvairuoti į tvorą, nes negaliu nuo jo akių atplėšti (ir auga prie pat vartų:)). Nesigavo man toks standus kaip Ingos, bet…

Teoriškai galiu jį ir nepersuktą nešioti ant pečių, bet labiau teoriškai 🙂

Iš tiesų labiausiai jis tinka… gulėti ant laiptelių, nes tokiu oru jokių kaklų, o ypač vilnonių – nebereikia. Nepasisekė man pavyti laiko…

Anei, juo labiau, Ingos…:) Nes per tą laiką, be kitų mezginių, ji nusimezgė naują kaklą:

Šachmatine tvarka išdėstyti lygių ir prailgintų akių (vienoje eilėje užmeti, kitoje tuos užmetimus paleidi ir akys pailgėja) ploteliai suteikia kaklui labai įdomią faktūrą.

Ir aš jo noriu!…

Ingos Dirvonskytės megztas kaklas. Siūlai: Baby Merino 04 (du siūlai sudėti kartu).{jcomments on}