Archyvas 2010

Gėda man pasidarė, jog tiek daug šneku apie Baktusą, esu tokia tikra jo genialumu ir gerumu, o pati jo niekaip nesugebu sau nusimegzti. Juolab kad mano pavasarinis paltas su kiek atvėpusia aukšta apykakle, po ja šalikas netelpa, o ant viršaus užvyniotas nešildo kaklo. Tai ir nusimezgiau. Ir prie jo riešines ir kepurę. Normaliai prie tokio komplekto kepurės man jau nebereikia, bet kas pastaruoju metu Lietuvoje matė normalų orą?!

Su Baktusu viskas aišku, mezgiau kaip liepiama be jokių pakeitimų. Riešinėms panaudojau motyvą iš mano jau minėtos latviškų pirštinių knygos (Mirdza Slava. Latviešu rakštainie cimdi). Paprastai riešinių iš alpakos nemezgu ir klientams nesiūlau, nes avies vilna turi geresnę atmintį ir geriau laiko formą. Kai Aistė, neseniai pradėjusi megzti, draugei riešinėms išsirinko alpaką, taip pat bandžiau ją atkalbėti, bet jai patiko ta spalva ir ji vis tiek pasiėmė. Pamačiau rezultatą ir žandikaulis man atvipo – kaip ji tankiai sumezgė ir kaip ta mano pasmerktoji alpaka puikiai laikė formą. Pagalvojau, aš ką iš kitokio molio drėbta? (Iš tikrųjų tai iš kitokio, bet ką KAI KAS gauna iš gyvenimo dovanų, tą kai kas kitas gali gauti po kokių 30 intensyvaus darbo metų, bet apie tai kitas pasakojimas).  

Kepurę pradėjau megzti pagal Kirsten Kapur “One day beret”, didinau iki 184 akių, mezgiau tiesiai kokius 5,5 cm, paskui suiminėjau, bet ne kas antrą, o kas ketvirtą eilę 9 kartus, kol liko 112 akių, tada mezgiau tiesiai, kol baigėsi siūlas (išėjo vėl apie 5,5 cm), buvo likę kiek šiltesnės žalios nuo Baktuso, tai prijungiau ją, išmezgiau 1 eilę blogom akim ir dar 4 eilutes stulpeliu.
Spalvas derinau taip: riešinių siūlų spalvą sumaišius su karoliukų spalva gausim skarelės spalvą. Kepurė – tokios pat spalvos kaip riešinės. O visai tikra tiesa yra ta, jog turėjau po 2 kamuoliukus skirtingo žalio atspalvio Drops Alpacos siūlų.

Šitas derinys toks ramus, tam laikui, kai man norėsis tylos ir miško.

Pasiruošiau ir kitą, triukšmingesnį, kai norėsis spalvų ir energijos:

Noro Kureyon sock yarn su priklydusiais panašių spalvų žaliai-mėlynais vienspalviais kojininiais siūlais

Tikrai suplanavau megzti Baktusą, paskui jau žiūrėsiu, ką prie jo…{jcomments on}

Kristi Geraci  „2010 March Mystery sock“  2 dalis.
Bijau, kad būsiu paskubėjus su siūlų pasirinkimu nuo pat pirmos dalies… Nes pasižiūrėjus kitų mezgėjų įkeltų antros dalies nuotraukų, jau ne terakotinė kojinė atrodo geriausiai, o tos, šviesių spalvų, man taip nepatikusios pradžioje. Mat antroje dalyje kiauros pynės gražiai perėjo į gryną kiauraraštį…, kuris ant margų siūlų tiesiog pradingsta. Tokia jau ta kovo paslaptis paslaptinga, jog ir niekam be manęs gali neatsiskleisti (mat aš mezgu ir matau, kaip tobulai raštai pereina vienas iš kito – tas labai gerai matosi…schemoje)

„Pasiskolinau“ nuotraukai storiausią šeimoje rastą koją, kad ištemptų kojinę ir geriau matytųsi raštas. Hm, įdomu, ar ką įtikins nuotrauka, po kuria dar reikia prirašyti, kad gražu, nes plika akimi to nesimato…

Nusivylusi rezultatu, nusprendžiau, kad gali būti ir toks, tiesiog tik man vienai matomas grožis. Perdėm paslaptingas. Bet nuėmusi mezginį nuo storiausios kojos ir padėjusi ant paprasto balto (t.y., atspausdintos schemos) lapo buvau maloniai nustebinta taip netikėtai ėmusio ir atsiskleidusio rašto. Gal ši kojinė ne nešiojimui ant kojos?..

{jcomments on}

Pamenat garsiąją parduotuvių maniakę Rebeką Blumvud ir istoriją, kaip ji įsigijo melsvą Denny and George šalikėlį su karoliukais? 48 pora kojinių pavadinta „Rebeka“ jos garbei. Modelis: „Social butterfly“, kam, jei ne šiai herojei, labiausiai tiktų taip pavadintos melsvos kojinės su karoliukais? Mano dukrai Kristinai :). Ji gavo šias kojines jos mylimiausios melsvos spalvos.

Modelis vėl prasidėjo nuo pirštų, mezgiau aklai pagal instrukcijas ir turėjau kiek per plačią pėdą, ypač dar tokiai plonytei paaugliškai kojai. Kiek galima ant to paties grėblio?…:)

{jcomments on}