Savaitėlė
Ne vieną ketvirtadienį matėm Joaną, mezgančią blauzdines savo marčiai. Apžiūrinėjom ir gėrėjomis atskiromis poromis, įmantriais raštais ir kaip jie meistriškai suderinti su spalva. Po kažkelintos poros ėmėm juokauti apie savaitėlę (tikriausiai visi žinot, kas tai yra – po daiktą kiekvienai savaitės dienai). Ir nors kiekviena pora matyta, net neįsivaizdavau, kokio gražumo ir vientisumo kolekcija užgimė, kol negavau visko taip meniškai…
Ruduo ar pavasaris?
Viskas priklauso nuo konteksto, tiesa? Pažiūrėkit į du beveik vienodus megztinius: Labai vyriškas ar labai moteriškas? (Savo dukrai turėjau kvailumo parodyti pirmąjį variantą, kuris buvo sutiktas pakeltu kalaviju: „Tu ką, man sūlai tokį vyrišką megztinį???”. Sūnui, pasimokius, neparodžiau antrojo…;)) Šį tokių „rudeniškų” (man ir dabar) spalvų komplektą G mezgė praeitą pavasarį: „gana tų žiemiškų mezginių, bet spalvos juk pavasariškos: tulpių, našlaičių ir…
Vienam puode
Jau šąla ausys? Nauja Daivos kepurė, kuri atsegus viršuje esančias sagutes, reikalui esant gali šildyti ir kaklą. Visi pietūs vienam puode, taip sakant. Toks modelis – daugiafunkcinis visom prasmėm. Kur rasi geresnį būdą savo gražiųjų sagučių kolekcijai? Receptas – čia. Daivos Gridziuškaitės megzta kepurė ir nuotraukos, taip pat ir modelis. Siūlai – Noro Arale 108.{jcomments on}
Ruošiam roges rudenį:)
Žiemai pirštines galima megzti ir vasarą, jei jos žydi gėlėm ir kvepia uogom, bet mažai kam rudenį šalčiai ir sniegas galvoje… greičiau vėjai:). O rudenį jau visai kita kalba. Jau supranti, kad ant nosies vilnonis periodas ir taip smagu ruoštis žiemai prisiderinant prie rudeninių motyvų už lango. Jautiesi kaip ta giles renkanti voveraitė. Pasiruošusiam – dailios ažūrinės snaigės, o ne…
Pirtinės be pirštų
Ilgas šiltas ruduo ne tik džiugina mūsų akis ir įtakoja savaitgalinę viso Vilniaus emigraciją į gamtą (tikriausiai ne tik Vilniaus, tiesiog aš buvau toje emigrantų bangoje), bet ir leidžia pasidžiaugti įvairiausiais pereinamojo laikotarpio aksesuarais. Bepirštės pirštinės – vienas jų. Trumpai žydinti gėlelė, nes kai šilta, jų nereikia, o atšalus, puolam dengti pirštus, bet trumpalaikiai žiedai dažnai būna patys gražiausi;). Jei…
Auksinis ruduo
Gamta, turbūt norėdama mums įsiteikti, kad nuskriaudė pavasarį, jį šiemet visai išmesdama iš metų laikų rato, dovanojo mums tokį ilgą, šiltą ir tokį gražų rudenį, jog tiesiog nusikaltimas būtų neišnaudoti jo nuotraukose. Ypač tokio krentančių lapų spalvos megztuko… Pamarginto taip pat, kaip tas auksinis kilimas po kojomis ir arkos virš galvų. Su pablukusių – rudeninių;) – gėlyčių sagutėmis. Girdėjau kažkokius…
Mezgimo ir siuvinėjimo draugystė
Praeitos vasaros „Rowan” 53 žurnalo viršelio modelis gundė daugelį, bet tas pats daugelis dantis atšipo vien pagalvojęs apie visos puokštės išmezginėjimą intarsija, kaip siūloma instrukcijose. Virginija, pritaikiusi tam reikalui siuvinėjimą, pakartojantį megztos akies formą, panašu, sukėlė nemenką perversmą nedideliame rankdarbiautojų pasaulyje, įkvėpusį ne vieną pakeisti nuomonę. „Čia tai jau ne man…” virto „O, visai įmanoma!” ir rezultatai lenda kaip grybai rudenį… Ir…
Išskrido paukštelis
Nepriklausomai nuo jokių gražių bei mielų priedų, megztuose maišiukuose mūsų vaikai miegojo ar ne, išauga jie akimirksniu ir nespėji apsižiūrėti, jau pakėlę sparnus skrydžiui. Vejasi juos tuomet, išvykusius į svečias šalis mokytis ar dirbti, mamos megzti megztukai, kad šildytų, puoštų, saugotų… Panašus į furorą sukėlusią Virginijos rožių puokštę, tokiais pat nuleistais pečiais, platus su siaurom rankovėm, tik Simonai išsiuvinėtas visai…
Vaiko maišiukas
Dar vienas daiktas, be kurio užaugo mano vargšai vaikai, nes paprasčiausiai net apie jį nenutuokiau – toks maišiukas-miegmaišiukas. Tobulas balansas tarp judesio laisvės ir ramaus šilto miego (mamos taip pat, nes nereikia kas minutę šokinėti tikrinti, ar nenusispardė ir ar neperšals). Vyresni vaikai gali laisvai judinti rankytes ir kojytes – miegmaišiukas pakankamai platus, bet ne per platus, gali jausti ribas. Ir…
Dailininkės suknutė
„Niekas neabejoja, kad ruduo – nuostabus dailininkas, bet kaip jums dailininkės suknutė? Išsamiau nebus, nes dar ryte ant virbalų kabojo, o dabar jau virš Atlanto. Siūlai nuostabūs, ypač po plovimo, suminkštejo, palengvėjo (truputį susiskersavo?!). Siūlai padarė visą darbą, nereikia galvoti nei apie raštus, nei modelių ieškoti…”Iki šiol, išgirdusi pastarąjį sakinį (o tokį girdžiu nuolat), tik antakius kilsteldavau ir mintyse sakydavau sau:…