Kiekvienas mes turbūt turim savo sezoninius ritualus. Vasara man įvyksta pabuvus savo kaime ir būtinai nors truputį pakeliavus, o žiema turi ateiti su kalėdinėmis šventėmis ir… islandišku megztiniu. Nebūtinai sau, nebūtinai labai tradiciniu, bet būtinai iš islandiškos vilnos. Gal todėl, kad dėl jos šiltumo tai turbūt vienintelis pluoštas (šalia vilnos iš Farerų salų), kuris visai netraukia vasarą, nors šiaip vilnai esu ištikima nepriklausomai nuo sezono. Dažniausiai pradedu čiupinėti islandišką vilną jau gerokai įrudenėjus, kai svajonės apie šaltą orą ir šiltus šiltus vilnonius drabužius pamažu artėja prie realybės. Daug kas šiemet turbūt su manimi dėl žiemos pasiginčytų, bet kad ir kaip bemylėčiau sniegą ir jo skleidžiamą šviesą, Kalėdos buvo ilgos ir šventiškos, o naujas islandiškas megztinis numegztas. Man žiema jau Check!
Kristina tik pozuoja, megztukas buvo megztas dovanų. Jo nešiotoja galėjo išsirinkti pagrindinę spalvą (gražią gilią miško žalią), o toliau „tai jau padėk man, Dievuli”… Man tai pati idealiausia „užsakymo” schema, nes jei bandai padaryti kažką, kas, kaip įsivaizduoju, patiks kitam, dažniausiai nebepatinka… niekam;). O ne vienas kažką gamintantis žmogus pastebėjo, kai padarai kažką labai iš širdies ir taip, kaip gražiausia tau pačiam, tas unikalus daiktas traukia labiausiai. Čia aš taip tikiuosi…;)
Kadangi žalia buvo parinkta į peizažus nusižiūrėjus, tai ir kitos spalvos man prie tos pačios idėjos dėliojosi – rudi medžių kamienai, žydras dangus, ledas, pašalusios žieminės uogos, dūmai, žiemos prieblanda…
Gale spalvų sąrašas gali klaidinti, nes megztinis gan nespalvotas, bet man labai reikėjo tų vos matomų kartais net vienos eilutės niuansiukų. Dėl jų užmerkiau akis ir į kelias eilutes kitokiio siūlo, nes labai gražiai bedrame kontekste ta vaiski žieminė melsva skambėjo. Kai nebeužteko ir Lettlopi paletės (o ji įspūdinga!), tarpais dėjau du siūlus neverpto plonesnio Plotulopi.
Raštą paėmiau iš nurodyto modelio, bet nuo savęs pridėjau kaklo iškirpimą – dalį mezgiau trumpom eilėm iškart po stulpelio, dalį – po rašto, prieš atskiriant rankoves nuo kūno. Dar porą trumpų eilių vien nugarai pridėjau.
Kristinai šiemet miške net neteko apsimesti, kad nešalta, nes iš tiesų tokią žiemą beveik vien su islandiška vilna gali išgyventi…;)
Mes pasifotografavom miške, nes labai jau megztinis gamtos prašėsi,
paskui dar prie panašių spalvų gaffiti ir nusiuntėm megztuką po viena eglute.
Eglutė mums atsakė:
Megztukas megztas Verur modelio motyvais, siūlai – Garnstudio DROPS Lima 8112, Ístex Léttlopi 1407 Pine Green, 0086, 9417, 1402, 9420, 9418, 1403, 0054, dvigubas Plotulopi 0014, 1429, 0009, 1427, 1762. {jcomments on}