Sveika, žiema ir visas būrys ją lydinčių šiltų aksesuarų:).
Mažų daiktų mezgimas yra didelė satisfakcija – ir rezultatas greitas, ir puiki proga mažu formatu raštus bei siūlus išbandyti, o ir iššūkių nestinga, nes kokia bebūtų nedidelė kepurė ar pirštinės, kas mezgė, patvirtins, yra ką veikti, kad viskas būtų savo vietoje, gerai gulėtų, gražiai atrodytų, būtų patogu ir šilta. Ypač tai liečia kepures, kurių daug kas net nešioti nenori, nerasdami sau tinkamos formos.
Kepurė nuotraukoje – drąsiai galiu pritarti jos autorei – ideali! Ji puikiai laikosi ant galvos, nekrenta ir jos neprispaudžia, parinktas horizontalių rumbelių raštas suteikia šiaip jau švelniam merinui ir papildomos apimties (kas labai nekenkia kepurei), ir papildomos šilumos. Susiaurėja ji taip pat dailiai tiek akių skaičiumi, tiek pereidama į lygų raštą, suteikdama viršugalviui madingos apimties ir valiūkišką pypą.
Su tokia apimties turinčia kepure atrodysime taip pat puikiai kaip su puošnia puria šukuosena, kas iš esmės yra pagrindinis ir turbūt vienintelis reikalavimas kepurės tikimui ir grožiui.
Šalikas nėra toks jau mažas dalykas, bet ir jis tradiciškai prie aksesuarų prisikiriamas. Šiame komplekte jis nekartoja kepurės rašto, bet labai gražiai apžaidžiamas panaudojant tekstūrinį raštą įstrižai – tai ir spalvos įdomiau keičiasi, ir įstriža mezgimo kryptis gražiai susišaukia su dar kitu raštu, turinčiu tas pačias pasvirusias linijas, megztomis pirštinėmis.
Kaip ir šaliko kraštų spurgeliai kiek primena pirštinių žvaigždutes.
Pirštinės turi savo kutuotą pradžią ir
nors nederintos specialiai tarpusavyje,
darniai skamba vieningu duetu bendrame labai gražių spalvų ansamblyje.
Jolantos Gulbinovič megztas komplektas iš Gradient 2336 (Miško moteris).{jcomments on}