Naujasis subtilusis Dalios megztinis, pasirodo, buvo tik šiandieninio įrašo preliudija.
Tegu ir tinkamas prie daugelio drabužių, megztas jis buvo būtent prie šio sijono – viso pavasario Dalios darbo!
Pasirodžiusi MZ gražioji juodai balta tunika ne vieną galvą susuko, pademonstravusi, kaip nuostabiai plonoji estiška vilna atsiskleidžia nerta stulpeliu be užmetimo.
Dalia pasirinko savo formatą – ilgą sijoną ir savo spalvas bei šešiakampes detales, kurioms tobuloms atrasti išeikvojo turbūt pusę laiko (ir beveik tiek pat siūlų;)).
Bet atrado! Patį tinkamiausią vąšelio dydį ir patį tobuliausią šešiakampį fragmentą, kurio spinduliai tiesiai, o ne vėjo malūnėlio forma šakojosi, ir patį gražiausią gabaliukų sunėrimo būdą…
Sijonas švelniai platinamas didinant akių skaičių tolimesnėse šešiakampių eilėse.
Spalvoms buvo leisti pereidinėti, kaip jos pačios panorės iš vieno eksperimentinių spalvynų.
Sijono pabaiga – visa istorija. Kaip pabaigti, kad ir juosta neužbrėžiantum, ir dramatiškų vingių išvengtum? Dalia sugalvojo perlenktų kvadratėlių pabaigą, kuri ir lengvo svorio apačiai suteikia, ir labai švelniai, minkštai tais pačiais spalvų perėjimais vos banguota linija visus koriukus suvienija.
Paprastai prie visų drabužių privalomos būdavo nuotraukos su priderintais Kristinos aksesuarais, bet jie nuo sijono toli, o arti – nauji batai!
Ir ateinantys vėsūs orai, ir panašios spalvos rudeniškoje gamtoje arti…
Dalios Liepuonienės nertas sijonas iš šešiakampių, siūlai – Aade Long 8/1 artistic.{jcomments on}