Praėjusi tarptautinė Mezgimo viešumoje diena yra puikus įrodymas, kad megzti galima tikrai visur – autobuse,
ant suoliuko miesto centre,
kavinės terasoje
ar ant lieptelio prie ežero kartu su žuvimis ir vandeniais:).
Laima į šį reikalą pažiūrėjo labai šmaikščiai – jei mezgi muziejaus bibliotekoje, tai tik su karūna ir pirštines su Vyčiu iš Donna Druchunas ir June Hall knygos „The Lithuanian Knitting”.
Ta proga suorganizuota mezgimo šventė Grybėnų kaimo bendruomenėje yra nuostabus pavyzdys, kad įdomūs dalykai visai nebūtinai turi vykti dideliuose centruose. Įdomumui pakanka įdomių ir entiuziastingų žmonių, o čia jų, kaip matote iš nuotraukų, – visas būrys.
Kiek čia vyksta visokių su mezgimu susijusių reikalų, tai ir Vilniuje, man rodos, tiek nevyksta:).
Labai norėčiau, kad šie smagūs vaizdai įkvėptų ir jus – mes visi gyvename tarp žmonių, tereikia pačiam išeiti ir pradėti, pakalbinti kelis draugus, žiūrėk, prisijungs ir kaimynai, o paskui jau tas traukos centras ims vis stipriau ir didesniu spinduliu veikti:).
Panašu, kad mezgimui viešoje vietoje visi turime pakankamai entiuziamo ir ūpo, o kad viskas vyktų dar smagiau ir patogiau, tetrūksta tik tobulo mezgimo krepšelio:).
Kol burtų nykštukas taikosi prizininko lapelio, mažoji Miu ant krepšelio siunčia visiems plačiausią savo šypseną:).
Burtai ištraukti ir mano mamos siūtas mezgimo krepšelis iškeliauja pas…
Laimą Nosevičienę – žemi reveransai mezgimo karalienei! O visoms – didžiulis didžiulis ačiū už dalyvavimą ir nuotraukas. Visų jūsų dėka mūsų pasaulis taps vis draugiškesnis mezgimui:)).
{jcomments on}