Praktiška būtų jaunesniam vaikui paveldėti vyresnėlio rūbus ir daiktus, bet Joana apsisprendusi principingai – kiekvienam jos anūkui turi būti mezgama asmeniškai, o dėl personalinės antklodytės net klausimų nekyla.
Trečiajam anūkui atkeliavus pavasarį, antklodytė jam numegzta medvilninė, iš minkšto ir švelnaus ekologiško pluošto (pagalvytės iš tos pačios medvilnės numegztos jau per Kalėdas ir visiems trims, savaime suprantama!).
Todės vyresnysis brolis ne priverstas dalintis, o tik demonstruoja jaunėlio apklotuką.
Gudriai megztai iš viduriuko ir besiplečiančiai į kampus antklodytei yra nebaisūs jokie tampymaisi – nuo to patikimai saugoja skirtingų krypčių mezgimas.
Dekoruota nukeltų akių raštais – paprastais ir labai efektingais, ką dar labiau pabrėžia ryškūs spalviniai kontrastai.
Galai užbaigti I-cord juostele – pačia universaliausia ir patogiausia apdaila – kuri kampuose lenkdamasi dar papildomomis kilputėmis išsirangė.
Į jas ir maži pirštukai smagiai įlįs, ir prie vežimuko ar lovytės kraštų patogiai prisitvirtins,
kad niekur nepabėgtų, o patikimai saugotų mažą žmogų visa į ją sudėta meile ir šiluma.
Joanos Bartkevičienės megzta antklodytė jauniausiam anūkui, siūlai – For Nature 02, 12, 13, 08. Nuotraukos – marčios Romos.{jcomments on}