Truputuką pavėluotai, nes į grafiką įsipynė mūsų šalies gimtadienis, pasirodom, kokios gražios rankovės “įsistatė” į iš anksto pasiruoštą kūną.
Labiausiai (po numegztų megztinių, žinoma) mane pradžiugino ši nuotrauką, kur vienoje vietoje pavyko užfiksuoti net trys pabaigtuves:).
Santūrus ir žaismingas megztukas iš naujo Avinžirnių spalvyno labai subtiliai sužaistas spalvomis, kur jos vietomis sutampa, vietomis išsiskiria, kad vėl kartu susietų ir visas tas judėjimas nei kiek neardo bendro silueto.
Vilmos tunika, visai išvakarėse pasiruoštu priekiu ir nugara. Tiksliau, beveik išvakarėse tam reikalui buvo nusipirkti kiti siūlai, pabandyti, atmesti ir išsirinkti nauji.
Pačiam paprasčiausiam megztukui, kad tik būtų kur statyti rankoves? Kurgi ne! Gal kas tokį ir rinktųsi, bet ne Vilma,
išraičiusi įmantriausią pynę priekyje, kuri dailiai pereina į nugaros kaklo kraštelį.
Idealiai gulinčios rankovės
užbaigtos I-cord juostele, vienu pačiu geriausiai atrodančiu pabaigimo būdu, kai stulpelis – ne variantas, kaip ir raitymasis.
Ir pasižiūrėkite, kokios gražios riešinės prie naujo megztuko pritaikytos, kas dar nemoka, prie progos labai laukiam šio savaitgalio kursuose.
Jurgita atsinešė savo kiek eilėje pastovėjusį megztuką
ir labai džiaugėsi, kad greitai įstačius rankoves…
užėjo šalčio banga:).
Visų kursų dalyvių paprastai prašau pirmą daiktą (dažniausiai toks mezgamas kursuose) megzti sau, nes visada gali pasimatuoti ir kartu galim sekti progresą.
Bandžiau įkalbėti ir Editą, kad megztų sau, ne vyrui, bet… nugalėjo meilė. Nes meilė visada nugali:).
Tiesą sakant, po to, kai Dalia dar prieš kursus išbandė šį įstatymo būdą savo šeimos vyrams ir abiems tiko, truputį nusiraminau. Po šių kursų rezultatų nusiraminau visai, todėl per kitus jau net nebesiginčysiu dėl to, kad tos rankovės statomos, panašu, kad tinka visiems;).
Aušra su manimi net nesiaiškindama taip pat atsinešė megztinį sūnui ir jaudinosi, ar spės laiku, mat nors darbas nedidelis (rankovės – pati lengviausia ir greičiausia megztinio dalis), bet pasirinkti siūlai plonoki…
Suspėjo ne tik numegzti, bet ir permegzti, mat netiko pirmo varianto raštas ir ripsas buvo pakeistas lygiuoju mezgimu.
P.S. Kad ir dieną pavėlavę, dar vieną palauksim, gal kas dar turi pabaigęs savąjį ir nepasirodo. Prisimenu merino vilnos tuniką, baltą snieguotą megztinį…;)
Pirmas megztukas megztas Jūratės Tamošauskienės iš Zauberwolle 2359 (Avinžirniai), sagos – Union Knopf. Antras megztinis-tunika megztas Vilmos Butkutės iš WYS Bluefaced Leicester DK 569 (Granatas), riešinės megztos iš Fine Wool 2076. Rudas megztinis megztas Jurgitos Mieželytės. Vyriškas pilkas megztinis megztas Editos Jankevičienės iš Karisma 16, 44, 53. Melsvai rudas megztinis sūnui megztas Aušros Svarauskienės iš plono alpakos siūlo sudėto kartu su 4 gijų rudu linu.{jcomments on}
Tęsinys kitą dieną:
“Megztukai” išsirikiavę ratu ir užsimiegojęs burtų nykštukas jau tiesia savo pirštą…
Burtas mestas –
mano mamos siūtas projektų krepšelis tenka… Jūratei Tamošauskienei. VALIO visoms nugalėtojoms – tedūsauja mezgimo draugės, žiūrėdamos į jūsų taip paprastai ir taip dailiai statytas rankoves:). Lengvų naujų mezginių!