Visi geri dideli dalykai sudaryti iš mažų gerų. Kaip senieji gotikos meistrai dėjo plytą prie plytos, kad šios susijungtų į grakščius išoriškai besvorius ornamentus, taip Joana lipdė kvadratėlį prie kvadratėlio, kad šie sustotų į nenusakomo gražumo megztinį. Tokio efektingo kojininio siūlo panaudojimo net nebepamenu, kada teko matyti.
Trumpi perėjimai taip vykusiai išnaudoti nedideliems kvadratėliams spalvinti, kad šie, net siūlo netraukant, susidėlioja į kvapą gniaužiančią mozaiką, ir labai turtingą, ir labai vientisą tuo pačiu.
Gerai įsižiūrėjus, rankovės atskleidžia paslaptį, kaip iš kvadratinių detalių sukurtas drabužis gali taip gerai gulėti ant toli gražu ne taisyklingos geometrinės figūros kūno. Mažus viršutinės dalies kvadratukus į pabaigą po porą apjungia vienas didesnis. Tada jau ir akytę kitą galim pridėti ar nuimti, ir pats mezginys savo elastingumu mielai bendradarbiaus.
Apdaila, sagutės, karoliai ir šypsena – pats geriausias rėmas tokiam kūriniui.
Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Drops Fabel 651.{jcomments on}