Antrą dovanų ratą pradeda Jurgita.
Ji išsitraukė Jolantą.
Kadangi tuo metu Jurgita buvo tolimoje šiaurėje,
tai ir jos mezginys šiaurietiškų nuotaikų:).
Šleputės storos, šiltos, vilna pavelta, kad būtų dar rimtesnė, Jolantos nešiojamų spalvų, o nuo fotoaparato pasislėpę maži žibantys karoliukai – Jurgitos stebėtos šiaurinės pašvaistės atspindžiai?
Mamai atidavus dovanėlę, Medutė stebi, kas perima estafetės lazdelę toliau:).
Jolanta prieš eidama traukti sugalvojo, kam norėtų megzti. Tam ir mezgė:)). Labai vertinga pamoka dar kartą visiems prisiminti, kad reikia nepamiršti ir išdrįsti svajoti, norėti, prašyti.
Rasa pakuoja savo šventinę dėžutę,
o ten – juvelyrinio dailumo kojinaitės, net per delikačios šlepučių vardui;).
Bet rašto subtilumą „įžemina” rimtas 6 gijų kojininis siūlas, šios kurpaitės tvers ir tvers.
Rasa išsitraukė kitą Jolantą, pageidavusią tamsiai pilkos spalvos naminio apavo.
Čia Jolanta turbūt taip nustebo, kad rado tai, ko prašė?;))
Rasa nesusilaikė nepašmaikštavusi –
apsiavus šleputės yra tikrai į akis nekrentančios tamsiai pilkos spalvos, bet pakeli koją… ant stalo ir blykst raudona juostelė!
Jolanta išsitraukė Danutę ir tiesia jai savo dovanų dėžutę.
Tokio dydžio pakuotėje turi tilpti ne tik šleputės;).
Tikrai taip!
Prie dailutėlių raštuotų šlepečių – Jolantos kepti ir dekoruoti kalėdiniai sausainiai!
Danutė ištraukė Jurgitą
ir jos abi kartu pakuoja Danutės numegztas šiltas ir labai šventinių spalvų šleputes:).
Nukeltų akių rašo bumbuliukai ir puošia, ir šilumos bei tvirtumo suteikia!
Pasidžiaugus (minutę;)) gavėjai,
mezginys keliauja per rankas pasidžiaugti ir kitoms vakaro dalyvėms.
O aš begėdiškai pralupu Laimos dovaną, nes apžiūrinėti kitų dovanas yra beveik lygiai taip pat smagu, kaip gauti pačiam;).
Visų džiaugsmui nesančios Laimos dovanėle pasidžiaugėm anksčiau už ją pačią… Agnė savo išsinešė prieš šventę, tai bus tik nuotraukos. O jos megztomis šleputėmis visos kartu pasigėrim. Paskui aš beveik taip pat gražiai supakavau atgal kaip buvo. Niekas nematė, tai reiškia, taip pat gražiai;).
Jolanta, kaip tikras Kalėdų senelis savo kulinariniais stebuklais apdovanojusi Danutę, nepamiršo ir visų kitų…
Kiekviena gauna po valgomų paveiksliukų dėžutę,
vienas sausainis yra specialiai skirtas MZ eglutei!
Niuansas tik, kad eglutės… nėra;(.
Aš galvojau ją įsitaisyti kitą savaitę, gruodžio pradžiai atrodė ir advento vainiko pakaks…
Iš kito stalo galo į mane priekaištingai žiūri ir Kristina – kur eglutė?
Išsiunčiam netikėtai į MZ šventinį vakarėlį užklydusį Kalėdų senelį skubiai atgabenti eglutę, o pačios dar džiaugiamės dovanėlėmis.
Kol Medutė užsiėmusi pagrindiniu vaikų džiaugsmu –
sagų apžiūrinėjimu
ir pažindimųsi su parduotuvės meškiuku
bei katinu,
Aušra gali pasidžiaugti jos Kiška Piška.
Mes tuo tarpu viena po kitos
keičiam žieminius batus naujai gautomis šleputėmis
ir buriamės tradicinei bendrai nuotraukai.
Kad matytųsi visų kojos, tenka sėstis ant ne per šilčiausių grindų.
Dalia bandė išsisukti iš bendro rato, prisėdusi ant kopetėlių,
kurias po minutės konfiskavo fotografas.
Kad kaip pasakų vilkas geriau mus visas matytų!
Paskui kaip kiekvienoje šventėje po grupinės nuotraukos ateina eilė geriausiems draugams, poroms…
Nuotrauka Daliai – ir megztos, ir gautos šleputės.
O šita nuotrauka specialiai man. Kai fotografavau išvakarėse Dalios batukus, galvojau, kaip geriau juos parodžius. Geriausiai bet kokia avalynė atrodo ant kojos, tai vos neįkišau savosios, tik papozavimui. Dalia pažiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu lyg būčiau jūros būtybė su kokiais XXL dydžio lastais. „Ištampysi, čia tokiai delikačiai kojai megztos!”. Paskui pridūrė, kad jei netyčia tai delikačiai kojai būtų per didelės, ji perduos gavėjai, kad aš priimsiu bėdos atveju. Nes mano koja, suprask… Rimutė demonstruoja, kad naujos šleputės jai tikrai tikrai tinka:).
Pasižiūrėjusios į drauges, mes su Rasa taip pat nusprendėm, kad ir mums reikia porinės nuotraukos.
O tada jau buvo galima pjauti ir valgyti tortą. Su visoms gėrybėm ant stalo…
O pasirodžius eglutei, Kristina ištraukė jai specialiai kiekvienais metais nuneriamą pačia gražiausią girliandą pasaulyje!
Tarp vąšeliu nertos pynutės kilpučių įsitaisęs visas maišas pačių ryškiausių ir gražiausių saldainiukų:).
Aš kartą bandžiau išsaugoti girliandą ateinantiems metams, nelabai sėkmingai;). Daugiau taip nebedarau, po švenčių užsukantys vaikai atsikerpa sau po šmotelį ir nešasi namo saldintis gyvenimą, o Kristina, dosnioji širdis, kiekvienais metais mums sumeistrauja naują.
Eglutės apačia dar negraži, nes labai jau ekspromtu atkeliavo, ryt bus sutvarkyta, užkaišyta ir papuošta įspūdinga kasmet pasipildančia rankų darbo žaisliukų kolekcija.
O kol kas pradedam magišką puošimo ritualą – vyniojam kartu pirmąją girliandą…
Nuoširdžiausias dėkui visoms šventę kūrusioms, palaikiusioms, kepusioms, mezgusioms ir šypsojusioms, ačiū fotografui Jurgiui už išsaugotas šventines akimirkas. Gražaus laukimo ir smagaus pasiruošimo!
{jcomments on}