Nes iš aplytų pakalnučių kvapo,
iš marmurinio debesų baltumo,
iš nuorūkų kartaus ir šilto dūmo,
iš numesto nerūpestingo apavo
susiformuoja laimė,
absurdiška jos sąvoka.
Užgniauždami alsavimą,
viens kito galvas laikome,
nes iš lietaus ši vasara – tos dienos
lyg gėlas požemio vanduo, lyg mūzų
prisilytėjimas, nes liks tarp mūsų
sužeidęs mus beširdis meilės dievas.
J.Vaičiūnaitė. Iš ciklo “Juodas ąsotis”
Ši mano lietingos ir laimingos vasaros skara pagal pirminį sumanymą turėjo būti tvarkingai balta ir žalia, iš mėgstamo Alb Lino siūlo, MZ labiau žinomo Albino vardu.
Pasiėmiau du kamuoliukus – baltą ir žalią – ir kol ėjau nuo durų (ten jie padėti) iki stalo, akis užkliuvo už patrinto džinso efektu nudažyto Jeans ball. Pasirodė man turtingesnis, įdomesnis už teisiog žalią Alb Lino. Pastarasis nukeliavo atgal į savo vietą. Grįžtant prie stalo, tas likęs baltas pasirodė toks baltas, kad ranka pati savaime nuklydo prie stebuklingai dažyto Wunderkleckse kamuoliuko, to šviesiausio, su pievų žiedų intarpais.
Kaltinu tik vasaros pievų sukeltą apsvaigimą, kad taip nejučia nusikopijavau šio stebuklingo Ievos megztuko spalvas.
Skara megzta anglišku stulpeliu (brioche), tai kaitaliojama pusėmis pagal nuotaiką tai bąla, tai žala (ar žalėja?).
Ir vingiuoja tai į vieną pusę, tai į kitą, kaip mūsų vasaros, orai, vėjai, nuotaikos ir dienos…
Skara megzta iš Schoppel-Wolle Jeans Ball 2127 (Triušių maistas) ir Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2322 (Wish dots), modelis – “Meandering Shawl“.{jcomments on}