Atmetus natūralias spalvas, kurios visada madoje ir turi savo nuolatinių gerbėjų, tarp spalvotų siūlų populiarumo viršūnėje yra… ne juoda, o mėlyna. Ir ypač ši džinsinė, kartu su to paties pavadinimo kelnėmis užkariavusi laisvalaikio garderobą.
Tinkama tiek moteriškiems, tiek vyriškiems (pastariesiems ypač, nes daugelio vyrų tradicinis garderobas susifomuoja tarp kostiumų ir tų pačių džinsų) drabužiams, mėlyna spalva pirmoji iškeliauja iš lentynų. Dangaus ir vandens spalva, ji pabrėžia didžios Lietuvos gyventojų dalies akis, stipriai neišskiria mūsų iš minios ir asocijuojasi su melsvais toliais, gaiva ir ramybe.
Su tokiu megztuku Loretą labiau įsivaizduoju ant laivo denio nei prie darbo stalo. Kad ir kur jį bevilkėtum, ta vandens ir dangaus mėlynė nuteikia giedrai ir lengvumui…
Aš šią nužiūrėtą spalvą pritaikiau ne taip kūrybiškai kaip Loreta, sekiau gatavu modeliu, labai man patikusiu ir lygiai taip pat kvepiančiu gamta ir atostogomis.
Be galo šiltas ir labai lengvas vilnonis megztinis – mano favoritas tiek žiemą, tiek vasarą.
Pakankamai šviesus atspalvis neužgožia raštų mozaikos ir vienodai gerai prisitaiko tiek prie akių, tiek prie kasdieninių kelnių;).
Pirmąjį megztuką Loreta mezgė iš estiškos Aade Long 8/2 džinsinės spalvos vilnos savo sugalvotą modelį, manasis – iš to paties siūlo, modelis – “Breckon“.