Gavus Plotulopi papildymą, planavau parodyti mezginių iš šio siūlo įkvėpimui ir… padrąsinimui. Daug kam, nepatikliai nužiūrinėjančiam tokį trapų iš pirmo žvilgsnio neverptą siūlą, reikia rimto padrąsinimo;). Ko niekaip nesitikėjau, kad galėsiu parodyti visai naują megztinį, numegztą… iš to paties naujo papildymo!
Aš šį siūlą labai myliu, prie to nemenkai prisidėjo ir šilta pažinties pradžia;), ir apie islandišką vilną galiu pasakyti labai daug gerų žodžių. Ji šilta, lengva, skalsi, pūkuota… galėčiau tęsti ir tęsti. Gal tik prabanga ir prašmatnumas neateitų į galvą, nes vilna ši yra tokia labai… vilniška;). Būtent dėl tos priežasties ir nesupratau, iš ko numegztas šis taip prabangiai atrodantis naujas Jolantos megztinis. Islandiška vilna???
Net iš nuotraukų turbūt matosi, kodėl megztukas gimė tokiu turbo greičiu. “Nes kai einasi, tai ir einasi”,- pakomentavo autorė. Jis lyg nenusimezgė, o tiesiog išsiskleidė kaip pirmieji žiedai saulei pašildžius.
Mezgėjams bus smagu pamatyti ir detalių, kaip netikėtai aštresniu nei įprasta kampu ir išorinėje rankos pusėje išdėstytais suėmimais užbaigiamos reglaninės rankovės.
Ir kaip lengvai lyg vienu atsikvėpimu atsiranda intarsinės tamsiai rožinės gėlės tokiame skaniame zefyriniame fone. O tarp žiedų ir fono lyg šešėlis įsiterpia plono moherio ploteliai, pro kuriuos persimato tai oda, tai apatinis drabužių sluoksnis, suteikdami daugiau spalvų ir gyvybės žiedams.
Visos bandė iškvosti ketvirtadienį Jolantą, ar tikrai jis toks be galo šiltas. Ji tik traukė pečiais, ieškodama tinkamiausių žodžių. “Jis yra toks, kokio reikia. Ir lengvas, ir šiltas tiek, kad gerai jaustumeisi”. Tais žodžiais pasiremdama išdrįsiu pavasariui vis labiau įsiviešpataujant parodyti ir daugiau mezginių iš Plotulopi. Nes visiems reikia gerai jaustis:).
Jolantos Vainutienės megztas megztinis iš Plotulopi 1054 ir 1050, pačios sukurtas modelis.{jcomments on}