Reportažą iš kalėdinės MZ eglutės baigėm eglutės spalva, ta pačia ir pratęsiam:). Žalią spalvą, panašu, myli dauguma:).
Joaną išsitraukusi Gitana pirštinėse sėkmingai suderino ir savo, ir Joanos mėgiamas spalvas. Ir raštą…
Dobiliukais pasipuošusi Joana išsitraukė Jurgitą ir, mano galva, paruošė jai pačią sunkiausią dovaną.
Matot, rankoje ji laiko du maišelius, kiekviename po porą pirštinių. Jurgita turi išsirinkti…
Išsitraukusi, kam megs dovaną, Joana būsimų pirštinių temą susiejo su Jurgitos profesija – muzika.
Pirma pora jau buvo numegzta ir lyg nebuvo galvota ta tema, bet ilgos virš alkūnių pirštinės nori nenori sukelia asociacijas su operos teatru;).
O tiesiogiai muzikinės pirštinės – juodai baltos kaip klavišai su pagrindiniu smuiko raktu. Joana dar pasvarstė, ar abiejų pirštinių raštas turėtų būti veidrodinis vienas kito atspindys, bet paskui nusprendė, kaip taip kraipyti smuiko raktą – šventvagystė. Panašu, kad Jurgita namo išėjo su šita pora…
Jurgita išsitraukė Renatą ir paruošė jai labai subtilią, daugelį sužavėjusią dovaną.
Minimalistinė ruda dėžutė su… ledinukais.
Čia tik įžanga, ledinukai slėpė karoliukais išsiuvinėtas pienes. Margas tvido pagrindas su lengvu pūkeliu susišaukė elegantišku stiklo blizgesiu ir efemerišku piešiniu. Pačio vasaros įkarščio gėlė tokia žiemiška šukuosena.
Renata išsitraukė Vaidą, kurios nepažinojo asmeniškai, tad jai patikimiausiu pagalbininku buvo Vaidos tinklaraštis, kuriame atsiskleidžia ir daugialypiai Vaidos talentai, ir jos skonis, ir pomėgiai.
Šitame dalybų momente pastebėjome dar vieną tendenciją – kad ne tik dovanos dera prie mūsų drabužių, prie jų dera ir įpakavimai. Matot – vandens spalvos megztuku apsirengusi Vaida lupa turkio spalvos paketuką.
O kai pralupo, visos mirėm iš juoko, negalėdamos atsistebėti, kas gi taip viską patvarkė – ir pirštinės idealiai tiko prie megztuko.
Labai renatiškos, su jos mėgstamom pynėm,
Vaidos mėgstamų spalvų (akivaizdu jau iš nuotraukų!)
ir labai kūrybiškai suderintom dviem pusėm.
Tų pirštinių autorystę, drįstu teigti, atspėčiau ir nepaskelbus autoriaus.
Pradėjusiai keitimosi ratą, man teko jį ir uždaryti – Vaida ištraukė mane.
Rinkosi ir prie manęs spalvas, tik aš nė neįtariau. Viena bendra mūsų bičiulė juokėsi iš Vaidos, ar mano patarimo neklausė;)).
Vaida neklausė, pati pataikė į dešimtuką:). Švelnios, šiltos, elegantiškos kaip sniegas Radausko eilėraštyje, man pačios gražiausios…
Pirštinės buvo supakuotos į snaigėm puoštą metalinę dėžutę (kam jų būna per daug?;)), su šventiniu atviruku, siūlais adymui (ačiū, Vaida!) ir skaniausia pasaulyje granola.
Pasikeitusios dovanom dar ilgai klegėjom, džiaugėmės ir šildėmės,
kas mezgė,
kas kalbėjosi ir vaišinosi,
kas demonstravo per kelis mainų metus susiformavusius komplektus.
Atsisveikindamos tradiciškai visos nusifotografavom su dovanom. Gerai ir džiaugsmingai įžangai į pačias svarbiausias žiemos šventes.
Ačiū širdingas visoms dalyvavusioms, kepusioms, palaikiusioms, galvojusioms apie mezgimo bičiules ir džiaugusioms kartu. Atskiras ačiū Jurgiui, jau kelintus metus užfiksuojančiam mūsų tradicinę eglutę labai gražiose nuotraukose. Nuostabių visiems švenčių! O ruošdami dovanėles artimiesiems, palengva mintijame ateinančių metų temą…;){jcomments on}