Pristatydama šiandieninį mezginį, jaučiuosi kaip dideli madų namai, kurie žiemos viduryje išleidžia kruizinę kolekciją, tiems, kas šaltą ir snieguotą orą keičia į prašmatnias maudynes ir deginimąsi su kokteilio taure rankoje.
Kaip jau ir ruduo ant nosies, laikas šiltintis ir vilnintis, o čia toks gaivus, plonas medvilnės ir lino derinys ir dar trumpom rankovėm.
Visų pirma, ši palaidinė ne tik spėta panešioti (numegzta ką tik!), bet ir pagal visas žanro taisykles ruošiasi keliauti į šiltus kraštus. Didelės šilumos nelaukiantiems Lietuvoje ji – pasikartosiu – bus puikus apatinis sluoksnis visais gyvenimo atvejais, ypač gera tais, kai teks tapti viršutiniu.
Yra dar vienas svarbus momentas, nepriklausomas nuo sezonų kaitos – tai kūrybiniai sprendimai.
Šis laikosi ant klasikinio stulpo – siūlų trūkumo (kai pamatai tokias išeitis, taip ir norisi visiems linkėti, kad tų siūlų pritrūktų ir kitas kanalas atsivertų…;)). Palaidinė turėjo būti blyškiai rožinė, tik su išdykėliška turkio juostele prie kaklo, kuriai atlieptų tokios pat spalvos tvido spurgeliai. Bet kietai sumezgus tekstūriniu raštu, paaiškėjo, kad priekis ir nugara suvalgė visus megztukui skirtus siūlus.
Teko imti kitą spalvą ir prie rankovių priderinti kaklo apdailą bei dekoratyvius šoninius trikampius, kurie ne tik spalviškai praturtino bendrą reikalą, bet ir pakeitė siluetą, suteikdami jam figūrai draugišką A formą. Tegyvuoja ne siūlų trūkumas, o kūrybiškumas! Jei reikia, ir tokia kaina…;)
Aldonos Puteikienės megzta palaidinė iš Bergere de France Bigarelle 34603 (Roseraie) ir 29718 (Parme).{jcomments on}