Šiandieninis virvučių gamybos aparatėlis – puiki proga parodyti vieną smagų MZ projektą. Šis daiktas patiks visiems kūrybiškiems žmonėms, o ypač turintiems daug siūlų likučių (ar šiaip gerų atsargų) ir dykas rankas (ne savo, aišku, turiu galvoje, o tų, šalia nuolat vasarą besitrinančių ir neretai namuose uždarytų, oro ar kitų priežasčių, ir reguliariai zirziančių sakralinę frazę „Ką veikti?”). Tos siūlų atsargos, patekusios į entiuziastingas rankas tirpsta kaip sniegas pavasarį, todėl jei patikėsit virvučių gamybą kam kitam, pasirūpinkite suslėpti visus siūlus, kurių tikrai nenorite matyti virvutės pavidalu.
Aparatėlis dirba tikrai kaip pasakos veikėjas, pilį per naktį pastatantis. Virvutės gale būtina prikabinti svarelį, kad akys nenušoktų nuo kabliuko. Ir tą svarelį tenka taip dažnai perkabinėti, kad viena mezgėja juokėsi išmesianti jį per balkoną (veiksmas šeštame aukšte), tai reiks rečiau atsitraukinėti nuo proceso…:).
Kai jau virvutės pasidaro visai nemažai, svarelio funciją atlieka gaminamas kamuolys. Adata tik reikia prismeigti vyniojamą siūlą, kad kamuolys neišsivyniotų.
O kai jau žaliavos turim iki valiai, galime gaminti, ką tik širdis geidžia. MZ dienoraštyje jau matėte kaklo papuošalus, o šiandien – kėdė. Man visuomet buvo labai gražus stambus mezgimas. Drabužiams toks reikalas sunkokas, bet interjero detalėms – pats tas. Imam atitinkamo storio virbalus ir labai neįsijausdami truputį pamezgam. Kėdei reikėjo virš 20 akių, užtai 200g kojininių siūlų (čia kabliukas siūlų dietininkams-naikintojams;))
