Visos mūsų dienos kaip karoliukai ant virvelės veriasi vienas šalia kito, kuris ryškesnis, kuris blankesnis, vienas mažas ir kreivas, kitas spindintis ir žėrintis. Ant tos pačios virvutės veriasi ir mūsų šventės, modamos viena kitai per dienų virtines. Būtent per atgimimo šventę, Velykas, labai norėjau parašyti apie vieną prieš keletą metų gautą kalėdinę dovaną MZ maišelyje – kamuoliuką mano mylimo dizainerio Kaffe Fassett sudėtų spalvų siūlų. Tada buvau tikra, kad megsiu kojines, be jokio rašto, tokios margos man patinka labiausiai. Kamuoliukui ilgai gulint man prieš akis planai pasikeitė. Tegul bus Baktusas, šių, kaip ir kojinių, per daug nebūna, juos mėgstu nešioti ir derinti prie įvairiausių drabužių, tad kuo didesnis pasirinkimas, tuo platesnis garderobas;). O ir spalvinis akcentas ant kaklo bus matomas ir pastebimas daug dažniau nei kojinės… Mezgiau šią nedidukę skarelę taip ilgai, kad MZ senbuviai jau ėmė šaipytis iš mano tempų, matydami nuolat tą patį mezginį ant stalo. Man dabar atrodo, kad aš kažkaip nesąmoningai vilkinau procesą, kad tas mezginys man nuolat primintų ir kartotų tą per Kalėdas gautą žinią, jog pati esu mezgėja ir taip pat galiu mėgautis ir džiaugtis siūlais bei jų spalvomis. Kelerius metus stebėję procesą nykštukai nebeapsikentė…
Tą patį tolimą 2011 m. gruodžio vakarą į dovanų gautą MZ maišelį įkrito dar vienas kamuoliukas. Pati jį išsirinkau, staiga supratusi, kad ir aš galiu tiesiog džiaugsmingai megzti iš man taip patinkančių siūlų. Rudens saulė – meilė iš pirmo žvilgsnio.
Žinoma, Baktusas;). Tik su papildomu kiauraraštiniu krašteliu.
Pirmasis Baktusas megztas iš Regia Ombre Stripe 4483, antrasis – Crazy Zauberball 1537 (rudens saulė), modelis – „Baktus Scarf„.