Interviu su Donna Druchunas

IMG 0035

Su didžiausiu džiaugsmu pristatau naują knygą “Lithuanian Knitting. Continuing Traditions“. Ta proga viena autorių Donna Druchunas sutiko atsakyti į kelis klausimus (lietuvišką interviu rasite po angliško) ir papasakoti apie save, patyrimą rašant knygą ir tyrinėjant mezgimo tradicijas Lietuvoje.

Nida 2010 IMG 4130

Donna Druchunas Nidoje

DD: Thank you for inviting me to come and talk with you about my new book Lithuanian Knitting: Continuing Traditions.

SE: We are not spoiled by the books on Lithuanian knitting put it mildly, so your new book Lithuanian Knitting: Continuing Traditions is more then welcomed here. The interesting thing is that it comes from the USA. It is not your first book on Ethnic knitting and even not the first concerning Lithuania. Why?

DD: I love to learn about different places and people and I also love knitting. I use knitting as a way to explore the world. I am interested in Lithuania because my father’s grandparents were born there. My great grandfather, Jonas Driučiūnas came from Rumšiškės to New York City in 1902. I grew up eating Lithuanian foods and hearing my grandmother speak in Lithuanian to her brothers. We were always told that Lithuania was a country, even when most of the world considered it to be part of the Soviet Union.

SE: The book is not the ordinary set of knitting patterns, what more the reader could expect?

DD: Most Americans don’t know very much about Lithuania. In fact, sadly, some don’t even know where Lithuania is on the globe. In my book, I wrote about my Lithuanian family, about the country of Lithuania and its history, and about all the wonderful knitting I discovered in museums and private collections. I also had a co­author, June Hall, who is from England and had a Lithuanian grandfather. June and I traveled around Lithuania together and separately at different times. She wrote about her experiences getting to know the Lithuanian people, about Lithuanian sheep and wool, and about many of the wonderful knitters that we met around the country.

SE: As very professional and experienced knitter and explorer did you find some new things, techniques researching the knitting world in Lithuania?

DD: Yes! I found some very interesting techniques for casting on and knitting beautiful trims. I also found some very interesting ways to make sock heels. I figured out the techniques by looking at knitted items in museums, reading old Lithuanian knitting books, and asking knitters that I met to show me how to do things. (I can understand only a little bit of Lithuanian and I am often afraid to speak but I can read the language well enough to figure out knitting instructions.)

Siauliai Ausros Museum DSC02877

“Aušros” muziejuje Šiauliuose

SE: You spent quite a lot of time here doing research. What were your brightest experiences in Lithuania?

DD: I had so many wonderful experiences in Lithuania! How can I choose just one? One year I took a four­week language course at Vilnius University and then spent a month traveling from city to city and village to village around the country. One year I was invited to a wedding in Druskininkai. It was the best wedding I have ever attended and I was so honored to be a guest! One summer my husband and I rented a flat in Užupis, and we also spent some time in Nida. I have often told friends in Lithuania, “Norėčiau gyventi Lietuvoje, bet tėvai Amerikoje.” (I would love to live in Lithuania, but my parents are in America.)

June and Donna with Marija DSC02695-2

Donna Druchunas ir June Hall Lietuvoje

SE: Did you find some differences in yours and local the point of view on Lithuanian knitting, patterns, habits, yarns…?

DD: I think Lithuanian knitters are, in some ways, braver than American knitters. In the United States we are spoiled by having so many books and classes and patterns. Many of our patterns tell us with very small details what to do on each row of our knitting. So we are sometimes afraid to just make things up or change something in a pattern. I think Lithuanian knitters have more freedom in their knitting. I love that there are many Lithuanian knitters who make new, fashionable garments that inspired by traditional patterns and techniques. I also love that wherever I go in the world, I can meet friends from Ravelry and see people wearing the designs that are on the “What’s Hot” page.

SE: All designers know how important is to find right yarn for the pattern. Did you experience some difficulties matching today yarns to old patterns?

DD: Yes. The older yarns were often very thin and very coarse compared to what we have available to us today. We love our Merino! But sometimes when yarn is too soft, it doesn’t hold its shape well enough. I used all different kinds of yarns in the book, but my favorite wool yarns are those that have some roughness to them, so you can tell they are wool. I used some Lithuanian yarns from Teksrena for some projects, and also some Shetland wool from Scotland and some Norwegian wool.

LKCT Vytis Lithuanias Knight IMG 4896

Pirštinės “Vytis”

SE: After browsing the book I immediately chose my favorite – gloves with Vytis. Do you have yours or all patterns are somehow closed to your heart?

DD: It is so hard to choose. I love some of the simplest patterns best because they remind me that people made simple things for every day life, even though there are many fancy and decorative items in museum collections. The simple socks and mittens probably were worn until they fell apart, and they were not considered important enough to show in museums. I also love the Vytis gloves because that design reminds me of the long history that Lithuania had as a nation in times past.

SE: Did you manage to put everything you wanted to the book or some more Lithuanian patterns are waiting round the corner?

DD: There is so much wonderful knitting in Lithuania, I only could include a small amount in the book. Even though there are 28 patterns, I do not feel like I’ve even scratched the surface.

SE: Thank you very much and look forward to see you in Lithuania!

DD: I can’t wait until I can come back. It’s so hard living so far away from a place I would like to visit every year.

Uzupis 2010 IMG 1845

Donna Druchunas Užupyje

DD. Dėkui už pakvietimą pasikalbėti apie naują knygą “Lithuanian Knitting. Continuing Traditions”.

SE. Mes nesame, švelniai kalbant, išlepinti knygomis apie lietuvišką mezgimą, todėl naujoji knyga yra ypač laukiama Lietuvoje. Įdomu tai, kad knyga parašyta JAV. Tai ne pirmoji Jūsų knyga apie tradicinį liaudies mezgimą ir net ne pirmoji apie Lietuvą. Kodėl?

DD. Man patinka tyrinėti įvairias vietas ir žmones ir taip aš mėgstu megzti. Per mezgimą aš tyrinėju pasaulį. Lietuva mane domina todėl, kad joje gimė mano tėčio seneliai. Mano prosenelis Jonas Driučiūnas 1902 metais iš Rumšiškių atvyko į Niujorką. Aš užaugau valgydama lietuvišką maistą ir girdėdama močiutę lietuviškai kalbančią su savo broliais. Mums Lietuva visuomet buvo atskira šalis, net ir tuo metu, kad daugumai pasaulio ji buvo Tarybų Sąjungos dalis.

SE. Ši knyga nėra tik paprastas mezgimo modelių rinkinys, ko dar gali tikėtis skaitytojas?

DD. Daugelis amerikiečių nedaug žino apie Lietuvą. Tiesą sakant, daugelis net nežino, kur išvis yra ta Lietuva. Savo knygoje aš rašau apie savo lietuvišką šeimą, apie Lietuvą ir jos istoriją ir apie tuos nuostabius mezginius, kuriuos atradau muziejuose ir privačiose kolekcijose. Knygos bendraautorė June Hall yra kilusi iš Anglijos, bet jos senelis – lietuvis. Mes su June kartu ir atskirai keliavome po Lietuvą. Knygoje taip pat rasite apie jos patyrimą pažįstant Lietuvos žmones, avis ir vilną ir daugelį nuostabių mezgėjų, kuriuos čia sutikome.

SE. Jūs esat labai patyrusi ir profesionali mezgėja, ar tyrinėdama mezgimo pasaulį Letuvoje atradote naujų dalykų?

DD. Taip! Aš atradau labai įdomių akių uždėjimo ir kraštelio mezgimo variantų. Taip pat labai įdomių kojinių kulnų mezgimo būdų. Aš išsiaiškindavau technikas tyrinėdama mezginius muziejuose, skaitydama senas lietuviškas mezgimo knygas ir klausinėdama mezgėjų. (Aš truputį suprantu lietuviškai, ir nors dažnai bijau šnekėti, parašytas mezgimo instrukcijas suprantu puikiai.)

Mezgimo Zona 2010 IMG 1755

Su Irena Juškiene “Mezgimo zonoje”

SE. Jūs praleidote pakankamai laiko tyrinėjimams. Kokie buvo patys ryškiausi įspūdžiai Lietuvoje?

DD. Aš čia patyriau daug nuostabių dalykų! Kaip galiu išskirti ką viena? Vienus metus aš 4 savaites mokiausi lietuvių kalbos Vilniaus universitete ir praleidau mėnesį keliaudama iš miesto į miestą, iš kaimo į kaimą po visą šalį. Kitą kartą buvau pakviesta į vestuves Druskininkuose. Tai buvo pačios nuostabiausios vestuvėse, kuriose tik teko dalyvauti ir man buvo didelė garbė būti jose viešnia! Vieną vasarą mudu su vyru nuomojome butą Užupyje ir atostogavome Nidoje. Aš dažnai sakau draugams Lietuvoje, kad norėčiau čia gyventi, bet Amerikoje yra mano tėvai.

Visiting a Sheep Farm DSC03396

Avių ūkyje

SE. Ar radote kokių nors skirtumų tarp jūsiškių ir vietinio požiūrio į lietuvišką mezgimą, papročius, siūlus…?

DD. Aš manau, kad Lietuvos mezgėjai yra tam tikra prasme drąsesni nei Amerikoje. JAV mes esame išlepinti krūvos knygų, kursų ir modelių. Daugelis mūsų modelių smulkiai aprašo kiekvieną žingsniuką. Mes kartais bijome savitai megzti ar keisti ką aprašyme. Aš manau, kad Lietuvoje mezėjai yra laisvesni. Man labai patinka, kad daugelis naujų madingų mezginių yra įkvėpti tradicinių raštų bei technikų. Man taip pat patinka, kad kuriame pasaulio taške beatsidurčiau, aš galiu susitikti draugus iš “Ravelry” ir matyti žmones, vilkinčius drabužius, kurie yra “ant bangos” jame.

SE. Visi dizaineriai žino, kaip svarbu yra atrasti tinkamą siūlą modeliui. Ar patyrėte kokių sunkumų, pritaikydama šiuolaikinius siūlus seniems modeliams?

DD. Taip. Seniau siūlai būdavo labai ploni ir šiurkštūs lyginant su šiuolaikiniais. Mes labai mylime merino vilną! Bet kartais ši vilna yra per švelni ir nelaiko formos.  Knygoje aš naudojau įvairių rūšių siūlus, bet mano mylimiausia yra šiurkštesnė vilna (palietus jaučiasi, kad vilna). Aš naudojau lietuviškus “Teksrenos” siūlus, taip pat Šetlando vilną iš Škotijos ir norvegišką vilną knygos projektams.

SE. Pavarčius knygą, aš tuoj jau pat išsirinkau savo mėgstamą modelį – pirštines su Vytimi. Ar turite savo favoritų ar visi modeliai yra brangūs?

DD. Labai sunku išsirinkti. Man patinka kai kurie labai paprasti modeliai, nes jie primena daiktus, kuriuos paprasti žmonės darė ir naudojo kasdieną, nors muziejai pilni daug puošnesnių ir prašmatnesnių pavyzdžių. Paprastos kojinės ir pirštinės būdavo dėvimos iki visiško sunešiojimo ir jos nebuvo laikomos vertos rodyti. Man taip pat patinka pirštinės su Vyčiu, nes jis primena man ilgą ir turtingą Lietuvos istoriją.

SE. Ar pavyko viską sutalpinti į naują knygą ar netolimoje ateityje sulauksime daugiau lietuviškų modelių?

DD. Lietuvoje yra tiek daug nuostabių mezginių, kad į knygą tilpo tik maža jų dalis. Nors joje yra 28 modeliai, aš nesijaučiu net apžvelgus patį paviršių.

SE. Labai ačiū už atsakymus ir laukiam Lietuvoje! (Donna planuoja atvykti kitų metų pradžioje.)

DD. Pati nekantrauju. Sunku gyventi taip toli nuo vietos, kurią norėtum lankyti kasmet.{jcomments on}

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00