Kai šalta, viskas aišku. Vilna, megztiniai, skaros, suknelės, liemenės, riešinės, pirštinės, kojinės, kepurės. O tik ateina vasara ir atšyla oras… Ne, tie, kas mezga, megzti mažiau nepradeda. Taip, daugiau kelionių, išvykų, žemės darbų, bet kelionėse taip gera megzti, į daržą per lietų neisi, vakarai ilgi ir šviesūs, o kur dar ilgas atostogų laikas, kai gali imtis kokio metų projekto. Žodžiu, problema ne “ar”, o “ką”. Visi šilti mezginiai paprastai papildo (ar sudaro) mūsų garderobą šaltuoju metu. Kaip gi išgyvensi ilgą atšiaurią žiemą be šiltų kojinių, gražių megztinių ar patogių suknelių? Vasarą rengtis reikia daug mažiau ir paprasčiau(?), siūti drabužėliai sėkmingai keičia megztus, kurie atrodo per šilti, per stori. Visą vaikystę pravaikščiojusi su nertomis ir megztomis vasarinėmis palaidinukėmis (nes nieko pirkti nebuvo), deficito laikams pasibaigus sėkmingai išgyvenau be jų. Gražus iki tol nematytas trikotažas išstūmė sunkokus nertinius, kol visai neseniai susivokiau, kad situacija pasikeitė. Nežinau, pasikeičiau aš ar pasikeitė parduotuvės (ar ir tas, ir tas), bet didžioji dalis drabužių rodosi man arba labai brangūs arba labai banalūs (arba ir tokie, ir tokie tuo pat metu). Supratau, kad megztos ar nertos vasarinės palaidinės man rūpi (ar nerūpi) ne tik teoriškai, bet ir grynai praktiniais tikslais.
Čia prasideda šokis su kardais siūlais. Esu iš tų daugelio, kuriems mezgimui užtektų vilnos. Bet vasarą jau ir medvilnė stora netraukia, kur ten vilna! Todėl šiemet kaip niekad kruopščiai užsiėmiau vasarinių siūlų paieška, kad ir įdomūs būtų, ir megzti bjauru ar sunku nebūtų, ir nešioti malonu. Kai dviem draugėm gyriau vasarines naujienas, tos tik šyptelėjo viena kitai: “Ai, mums ir vilna gerai;))”. Galima ir taip leisti vasaras, mezgant tai, kas tau malonu ir neapkrauti savo hobio einamais reikalais. O toms, kas vasarą bando savo rankomis atsakyti į egzistencinį klausimą “Ką rengtis???”, šiandieninis įrašas tepasitarnauja įkvėpimu ir postūmiu.
Vasarinė Daivos palaidinė, įkvėpta kitos Daivos žieminės versijos. Įkvėpimu buvo kelių spalvų derinimas – viršus ir apačia dviejų skirtingų vienspalvių siūlų, kuriuos per vidurį sujungia pereinamas (abiejų Daivų atveju, pereinamas=Noro). Tame pereiname turi būti ir viršaus, ir apačios spalvos. Matot, kaip gražiai ir beveik nepastebimai samaninis vienspalvis siūlas susijungia su samanine Noro juosta, paskui violetiškai rudai pasibaigia visai vienspalve apačia.
Į vasarinį mezginį Daiva perkėlė visas aktualiausias ir madingiausias detales – nuleistus pečius (tegyvuoja contiguous!), kuriuos pratęsia lėtas reglanas, pailgintą nugarą.
Ir turit pripažinti, kad taip gerai, kaip linas su viskoze, nekrenta jokia vilna…:)
Daivos Jakštienės megzta palaidinė iš Rowan Lenpur Linen 569, 570 ir Noro Stained Glass 5.{jcomments on}