“Olive” iš viengubo lininio siūlo – ne štuka. Mūsų mezgančių draugių tarpe jis net tapo tam tikra valiuta. Kai nori nusakyti ko nors vertę (ko nors labai labai vertingo!), gali siūlyti Olive iš viengubo lino kaip adekvatų mainą. Štai tokį auksinį daiktą aš dabar su džiaugsmu nešioju. Numezgus tik kaklo juostelę ir pabaigos kraštelį – kas po to gali man įrodinėti, kad nykštukai neegzistuoja?
Pradėjau šią palaidinę praeitų metų rugpjūtį, pačiam lino nešiojimo apogėjuje. Pasakiau sau, kad ateinantis ruduo manęs visai nejaudina, aš iš anksto ruošiuosi kitai vasarai. Po kokio mėnesio (ir numegztos kaklo juostos) entiuziazmas mano priblėso, bet prisižadėjau atnaujinti veiklą kovo 1 dieną, kad kai tik pirmos šiltos dienos ateis, aš būsiu joms pasiruošus.
Per tą laiką į MZ atvyko nepaprastai maloni naujovė – karboniniai virbalai. Su metaliniais virbalais liną man megzti sunku, nes jie slidūs ir nesuvaldau siūlo, akys didelės, negražios, retos… Su medžiu slysta gerokai mažiau, bet vis įsitempus esu, kad tik nesulaužyčiau darbe nuolat mėtydama, kad neperspausčiau, norėdama kuo geriau pritraukti gana stangrų lino siūlą. Karbono virbalai vargą akimirksniu pakeitė džiaugsmu ir aš ėmiau tuo džiaugsmu dalintis. Kam rūpi išbandyti naujovę, prašom – mano mezginys visada po ranka. Kas atėjo į ketvirtadieninį susitikimą be jokio mezginio, prašom – nėr čia ko iš kitų išsiskirti. Mezgimas čia paprastas, lygus – pats tas projektas įvairiems bandymams.
Na tai nė kovo 1 dienos nelaukiau – taip visi bandė bandė, mezgė mezgė. Kaip kas tiek prisibandė, išsibandė ir atsibandė, kad greičiausiai atsikando to mano lino su karboniniais virbalais ilgam…
Antrą rankovę mezgė tas, kas ir pirmą – aš jau nelabai susigaudžiau kaip. Kai kas bandė man apie vergovę aiškinti – iš pavydo, ne kitaip, visiems gi tokio daikto norėtųsi;). Kai kas mezgusių nešioti paeiliui siūlė, na tai ateikit pačios ir pasiimkit iš mano spintos!
Bjauriausiai pasijutau įkėlus šį projektą su visom nuotraukom prie savų. Visi mano mezginiai “Ravelry” atsidūrė dėl vienos priežasties – vieniems Naujiems metams atėjus nutariau peržiūrėti kompiuteryje savo nuotraukas, ką numezgiau per praėjusiuosius ir pastebėjau, jog skaičiuoju ne tik savus, bet ir svetimus mezginius… Tiek įsijauti rinkdamas siūlus, derindamas raštus, svajodamas, fotografuodamas, jog tokia smulkmena, kad ne tavo rankom visa tai padaryta ima ir prasprūsta pro akis… Sukėliau “Olive” nuotraukas ir išgyvenau tą patį Uups momentą. Pasijutau, lyg būčiau vienas tų žymių žmonių, kurie paskelbia sukūrę “savo” kolekciją, išdidžiai demonstruoja ją, puošiasi samdytų dizainerių laurais. Juk nusipirkęs kito kūrinį kūrėju netampi, tik savininku. Bet juo būti taip pat yra labai malonu. Tokiom permainingom dienom šis rūbelis nepamainomas:)
Megztukas meztas nykštukų iš viengubo 4 gijų lino, modelis – “Olive“.{jcomments on}