Ar jaučiat artėjančią žiemą? Aš pati, pirmą kartą gyvenime nesušalus kapuose per Vėlines, patikėsiu ja turbūt, kai pirmas sniegas nukris ant nosies, bet nenumaldomą Kalėdų artėjimą jaučiu ir žiūrėdama į kai kur dar geltonus lapus. Mezgėjų pasikalbėjimai apie megztas dovanas atsiliepia gumulu pilve, pagalvojus apie savo planus ir likusį laiką… O tai patikimas ženklas, kad pavasaris (ar ruduo) tegu lieka širdy, žiema artėja, o su ja ateina laikas visiems gražiems šiltiems aksesuarams.
Jei skaros, šaliai ir kepurės vasarą rodėsi lino, medvilnės ar šilko pavidalu, tai pirštinės ir riešinės tikrai miegojo vasaros miegu ir dabar džiaugiasi sulaukę savo laiko:).
Kas laiku nebuvo apdairus (pirštais nerodysim), pats laikas kraustyti biserio atsargas, rinktis raštus ir siūlus. Riešinės puoš ir šildys tiek mezgančias rankas, tiek išpakuojančias dovanėles po eglute…
Gražvydės Norkienės megztos riešinės, raštas iš A.Starmore knygos “Charts for Colour Knitting”, siūlai – Ogrės vilna.{jcomments on}